ANTANO JAROŠEVIČIAUS PIEŠINIAI

Parengta pagal knygą „Lietuvių kryžiai. Croix Lithuaniennes“.  Surinko 
Antanas Jaroševičius; įžangą parašė d-ras J. Basanavičius; vinjetes iš tautinių motyvų 
sutaisė A. Žmuidzinavičius. V.: Lietuvių dailės d-ja, 1912, 36 p., 79 iliustr. lap. Kalba 
netaisyta, prierašai prie iliustracijų autentiški

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XVII dalis: Zaprudiškis, Vabalninkai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XVI dalis: Vaškai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XV dalis: Troškūnai, Šeduva

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XIV dalis: Šiauliai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XIII dalis: Saločiai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XII dalis: Saločiai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. XI dalis: Radviliškis, Saločiai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. X dalis: Pasvalys, Saločiai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. IX dalis: Panevėžys

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. VIII dalis: Širvintos, Molėtai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. VII dalis: Kryžių kalnas, Razalimas 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. VI dalis: Kriukai, Vaškai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. V dalis: Joniškis, Jurbarkas, Kiaukliai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. IV dalis: Jasiliškiai, Girsudai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. III dalis: Videniškis, Švenčionys, Vaškai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. II dalis: Šešuoliai 

• Virtuali ekspozicija „Antano Jaroševičiaus piešiniai“. I dalis: Dubingiai, Giedraičiai, Žagarė

PRAKALBA

Lietuva dar tebėra pilna senobinių medžio kryžių, įvairių įvairiausiai padailintų; tai lietuvių sodiečių padaras. Visi tie kryžiai daryti paprastųjų darbo žmonių, todėl jie neturi didelės tobulumo technikos. Visas jų indomumas yra savotiškume formų originalume ir nepaprastuose padailinimuose, arba ornamentacijoj. Tuo žvilgsniu tie kryžiai rūpėjo man senai. Matydamas, kaip jie paskutiniu metu yč nyksta ir kaip jų vietą užima geležiniai fabrikos darbo, be jokios dailumo skonies ir visai kitokios dvasios, aš sumaniau imties komponuoti lietuviškus metalo arba akmens kryžius, kad paskui, suradus fabrikantų, galima būtų paskleisti juos nykstančių vietoj ir tokiu būdu užkirsti kelią netikusiai intakai. Tuo tarpu esu padaręs dvi kompoziciji, - vieną geležies kalto kryžiaus ir antrą žalvario, ant balto murmuro papėdės su ažūriniais ir kaltais ornamentais. Šis antrasis buvo ketintas poeto vyskupo Baranauskio paminklui. Abi kompoziciji buvo 1906 m. išstatyti I lietuvių dailės parodoj. Jiedvi parodė man, kad tam darbui reikalingas tam tikras materijalas ir jo pažinimas. Bet tokio materijalo nebuvo ir man pačiam prireikė juo pasirūpinti. Tad ir ėmiau pamažėl jį rankioti. Nesitikėdamas, jogei kada teks spausdinti surinktųjų kryžių piešinėliai, aš dariau juos iš pradžios keliais brūkšneliais, kad bent ką komponuojant lengviau būtų atsiminti matytosios formos arba ornamentų motyvai. Bet veikiai įsitikinau, kad to neužtenka, ir tada ėmiau akylai piešti, stengdamasis visa, kas dailininkui gali būti svarbu, kiek galint tiksliau nuvaizdinti. Per kelerius metus man prisirinko to materijalo gana didelis pluokštas, ir aš sumaniau parodyti jį visuomenei. Plunksna padaręs kryžių piešinėlių 30 kartonų išstačiau juos 1910 metais IV liet. dailės parodoj. Kitais metais išstačiau (tokių pat) kartonų apie penkias dešimtis. Kaip pirmaisiais, taip ir antraisiais metais laikraščiai atkreipė į juos domą, o Dailės Draugija pasisiūlė man išspausdinti visus tos rūšies mano darbus. Bet kad jų tarpe buvo ir architektūros, ir taikomosios dailės pavyzdžių, tad buvo nutarta pirma išleisti vieną kryžių rinkinį. Su tuo aš mielu noru sutikau.
Į albumą intraukiau ir pirmuosius savo piešinėlius, kuriuos, tikrai sakant, reikėjo iš naujo ant vietos patikrinti, bet aš to nepadariau, nes nebuvo progos antrą kartą aplankyti tų vietų. Tie kryžiai surinkti nuo 1904-1911 m. Kauno gubernijoje, daugiausia Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, šiek tiek ir Vilniaus gub., ir apima tik mažą dalelę Lietuvos kryžių. Čia nėra nei Žemaičių, nei Prūsų Lietuvos, nei Suvalkų gub.
Ne vienam gali pasirodyti, kad būtų geriau buvę tą darbą atlikus su fotografija, bet aš taip nepadariau dėl to, kad tie kryžiai aukšti ir kad tankiai aparatu negalima pasiekti jų koplytėlių, ypač ornamentų, kurie fotografijoj dažniausiai visiškai pranyksta.
Šį savo rinkinėlį aukoju didžiai gerbiamo geležkelių inžinierio Petro Vileišio atminimui, kaipo padėką už jo pagalbą, man pradedant dailės mokslą barono Štiglico mokykloj Peterburge.

Krikštai

Ant. Jaroševičius
Kazanė, balandžio 6 d. 1912 m.