Moksliniai tyrinėjimai

 

 
 
Žydrė Petrauskaitė
 
Adomas Varnas buvo vienas pirmųjų, kuris sistemingai fotografavo ar rinko kryžių ir koplytėlių nuotraukas tam, kad išgelbėtų bent dalelę „mūsų liaudies kūriavos” [1]. Nes kaip pats rašė „mūsų kryžiai turi neįkainuojamos vertės ne tik Lietuvos menui, ne tik istorijai, etnografijai, bei archeologijai, bet jų pilnas rinkinys gali turėti ir neginčytinai žymios pasaulinės reikšmės”. [2] Kaip pasakoja Ignas Šlapelis, tam darbui jis paskyrė šešis metus ir net pasidarė daugybę skolų [3]. Bet buvo verta, juk sudarytas fotorinkinys pagelbėjo ne vienam mokslininkui klasifikuojant kryžius, koplytstulpius, stogastulpius ir koplytėles.
Susipažinti su pačio fotorinkinio formavimu daug padėjo A. Varno prisiminimai, esantys Lietuvos literatūros ir meno archyve, jo asmeniniame fonde. Juos įrašė Amerikoje gyvenantis Edmundas Jasiūnas, o archyvo darbuotoja S. Smilgytė iššifravo ir išspausdino. Prisiminimuose tarp įvairių gyvenimo įvykių pasakojama ir apie tai, kaip buvo fotografuojami kryžiai ir koplytėlės, kaip buvo sudaromas rinkinys, apie 1925 m. Taikomojo meno parodą Monzoje bei 1926 m. išleistą albumą „Lietuvos kryžiai”. Aptariami taip pat ir kryžių bei koplytėlių kilmės bei formos klausimai [4]. Manau, kad kai kuriuos pasakojamus faktus, reikia vertinti atsargiai bei prisiminti, kad prabėgęs laikas pasakotojo atmintyje galėjo padaryti tam tikrų pataisymų.
Gan plačiai apie kryžių ir koplytėlių rinkimą „pagal mokslo reikalavimus” A. Varnas rašė savo straipsnyje žurnale „Baras” [5] bei 1926 m. išleisto albumo „Lietuvos kryžiai” įvade [6].
Vertingi ir Balio Buračo laiškai, išspausdinti Nacionalinio muziejaus leidinyje „Etnografija” [7]. Tai susirašinėjimas su A. Varnu apie kryžių ir koplytėlių nuotraukas, jų pristatymą bei užmokestį.
Apie tai, kaip rinkinio autorius rinko kryžių ir koplytėlių nuotraukas, pasiskaityti galima ir Ign. Šlapelio [8] bei V. K. Jonyno [9] straipsniuose. Be to, probėgšmais apie tai užsimena ir V. Braziulis [10] , Rūgštelė [11] bei kiti.
Pirma mintis apie kryžių fotografavimą ir škicavimą Adomui Varnui kilo dar 1905 m. besimokant Krokuvos dailės akademijoje. O tam jį paskatino V. Šukevičiaus knygelė apie kryžius ir Lietuvos dailę. Tais metais A. Varnas, turėdamas svetimą pasą su keliais draugais (kursioku Adalbertu Staneika ir ten pat studijuojančiu skulptoriumi Petru Rimša) slapta grįžo į Lietuvą ir visą vasarą keliavo fotografuodami ir piešdami. Tačiau šių klajonių medžiaga daugybės persikraustymų metu pasiliko Šveicarijoje pas gerą draugą geležinkelietį Viljamą ir tolimesnis jos likimas nežinomas [12]. Yra pagrindo manyti, kad būtent tų kelionių nuotraukos išspausdintos M. Brenšteino knygoje. [13].Juk prie rinkinio pridėtame sąraše prie LF-1898, 1899 (senas Nr. 1926, 1927) A. Varnas taip ir rašo. „... Mano nuotraukos M. Brenšteino „Krzyze I kapliezki zmudzkie” Sp. Krokuvoje 1906 m. Laida“ [14].
1918 m. grįžęs į Lietuvą A. Varnas dirbo mokytoju, vėliau gimnazijų inspektoriumi. Susikūrus Meno kūrėjų draugijai, tapo jos pirmininku. Valstybės užsakymu projektavo pašto ženklus bei lietuviškus pinigus. [15].
1921 m. vasarą, pavargęs nuo darbų, su žmona išsiruošė pailsėti. Atostogų metu bevaikštinėdamas po Raseinių kapus užtiko visą virtinę kryžių, koplytėlių - apipuvusių, apšepusių samanomis apaugusių”. [16] Aplankęs kleboną sužinojo, kad juos žadama sudeginti, nieko nelaukdamas kreipėsi į vietinį fotografą, su kuriuo užfiksavo 40 kryžių, išryškintus negatyvus parsivežė į Kauną bei įterpė į vėlesnę negatyvų kartoteką, „kurią paskui naudojo kaip rinkinio užuomazgą”. [17]
A.Varno pasakojimu pagrindinai kryžius ir koplytėles jis fotografavo 1921-1926 metais (su vienerių metų pertrauka) ir padarė apie 2300 nuotraukų. 1922 m. jis neturėjo laiko keliauti po Lietuvą, nes buvo Prahoje, kur prižiūrėjo lietuviškų pinigų spausdinimą. [18]. Tačiau įdomu, kad Lietuvos dailės muziejuje esančiame jo fotografijos rinkinyje yra apie 25 vienetais tų metų pozityvų. Jų buvimą rinkinyje gali paaiškinti 2 prielaidos: būdamas Prahoje, A. Varnas grįžo į Lietuvą ir spėjo kur nors pro šalį važiuodamas užfiksuoti kelis kryžius ir koplytėles iš Šiaulių, Tauragės, Biržų-Pasvalio apskričių. Galima manyti, kad metai prie nuotraukų nurodyti neteisingai.
Grįžęs iš Prahos 1923 m. rudenį jis dar spėjo nufotografuoti kelis objektus Kačerginėje, Šančiuose [19], o žiemą patraukė į Tauragę. [20]. „Apgalvojęs visų kryžių Lietuvoje kiekybę ir išsimėtymą“ [21], A. Varnas nusprendė fiksuoti tik senus ar įdomius objektus, taip pat nusipirkti mašiną, kad galėtų greičiau keliauti. Gavęs honorarą už lietuviškų pinigų piešimą, projektavimą ir spausdinimo priežiūrą [22], įsigijo „Forduką”, fotoaparatą, keletą objektyvų, įvairių medžiagų ir, taip rimtai pasiruošęs, išvyko „vasarinėn medžioklėn” [23]. A. Varnas prisimena 1924 m. patraukęs į Trakų, Ukmergės apylinkes, Utenos, Rokiškio, Zarasų apskritis. [24]. 1925 m. vasaros atostogų metu aplankė dzūkų kraštą [25] ir Betygalą bei jos apylinkes, keliavo palei Nemuną [26]. 1926 m. pabuvojo Panevėžio, Šeduvos valsčiuose, Biržų, Kupiškio [27] bei Šiaulių apskr. Joniškio, Meškuičių apylinkėse ir Kėdainių apskrityje fotografavo Vinco Svirskio darbus. [28].
Rudenį ir žiemą turint laiko buvo tvarkomi pozityvai ir negatyvai, prisilaikant trigubos knygvedybos sistemos: iš kiekvieno negatyvo buvo daromi 3 atspaudai ir skirstomi į 3 didžiulius albumus. Pirmasis jų vaizdavo kryžių rinkimo darbą pagal jo kalendorinę eigą. Antrame - kryžių nuotraukos rikiavosi pagal geografiją. Trečiame - kryžiai buvo rūšiuojami pagal būdingąsias jų išorines savybes. Ant nuotraukų užrašydavo negatyvų numerius„ pagal kuriuos atskiroje knygoje buvo vedama kryžių metrikacija ir kitokių būdingų duomenų atžymėjimas”. [29]
Įdomu ir tai, kad pats rinkinio autorius neryškino negatyvų, nes neturėjo tam reikalingos technikos. Tai darydavo profesionalus fotografas. Tyrinėdama A. Varno prisiminimus neaptikau nei ateljė adreso, nei meistro pavardės. Tik paminėta, kad ateljė dirbtuvės buvo lyg ir Laisvės alėjoje [30].
Negatyvų likimas neaiškus. 1944 m. pasitraukdamas A. Varnas paliko juos savo bute Kaune, nors prieš tai ir tarėsi su tuometiniu Mokslų akademijos direktoriumi poetu Petru Vaičiūnu dėl pasaugojimo, netgi buvo davęs vieną dėžutę. [31]
Sunkus, bet labai naudingas buvo dailininko Adomo Varno kryžių ir koplytėlių nuotraukų rinkimo darbas padėjęs ateities kartoms išsaugoti daug gražių Lietuvos praeities reliktų. Tai puiki medžiaga tyrinėtojams ir dailininkams.
 
Išnašos:
1. Varnas A. Lietuvių kryžiai, p. 81.
2. Varnas A. Lietuvių kryžiai, p. 81.
3. Šlapelis Ign. Adomas Varnas ir jo darbuotė. Pradai ir Žygiai. Nr. 8, 1926, p. 192.
4. Lietuvos literatūros ir meno archyvas (LLMA) F374, ap. 1, b. 60, p. 13-33, b. 61, p. 151-162, 174-184.
5. Varnas A. Lietuvių kryžiai, Baras. Nr. 6, Kaunas, 1925, p. 81-83.
6. Varnas A. Lietuvos kryžiai. K., 1926, t. 1 (albumai)
7. Balio Buračo 1924-1928 m. Laiškai A. Varnui/parengė B. Kulnytė. - Etnografija, metraštis 1. V., 1991, p. 30-43.
8. Šlapelis Ign. Adomas Varnas ir jo darbuotė. Pradai ir žygiai. K., 1926 m., Nr. 8, p. 188-195.
9. Jonynas V. K. Žvilgsnis į Adomo Varno kūrybą - Aidai, 1955, nr. 3, p. 127-133.
10. Braziulis V. Adomas Varnas - žmogus kūrėjas - Mintis, 1948, - IV - 4, p. 17-18, Vokietija.
11. Rūgštelė A. Dailininkas Adomas Varnas. - p. 23.
12. LLMA. F-374, ap.1., b. 60, p. 13-19.
13. Brenšteinas M.
14. Varno A. Fotorinkinio sąrašas p. 125.
15. Jonynas V. K. Žvilgsnis į A. V. Kūrybą - Aidai, 1955, Nr.3, p. 127-133.
16. LLMA. F-374, ap. 1, b.60, p. 19.
17. Ten pat, p.20.
18. Ten pat, p. 20.
19. Ten pat, p. 20.
20. Ten pat, p. 24.
21. Ten pat, p. 21.
22. Ten pat, p. 21.
23. Ten pat, p. 28.
24. Ten pat, p. 21, 27.
25. Ten pat, p. 22.
26. Ten pat, p. 24.
27. Ten pat, p. 25.
28. Ten pat, p. 26.
29. Ten pat, p. 28.
30. LLMA. F. 374 ap. 1, b. 61, p. 176.
31. Ten pat, p. 181.

 

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine