DZŪKIJOS KRAŠTO MAŽOJI ARCHITEKTŪRA

 

Skaidrė Urbonienė

 

Dzūkijoje labiausiai paplitęs mažosios architektūros paminklas buvo kryžius. Stogastulpių buvo statoma labai mažai. Kiek daugiau buvo daroma koplytėlių, kabinamų į medžius, o kartais ir ant pastato sienos.

Dzūkijoje mažosios architektūros paminklai buvo statomi kapinėse, sodybose, pakelėse, kryžkelėse, prie upelių, šaltinėlių, šventoriuose. Statymo priežastys bei motyvai panašūs kaip ir visoje Lietuvoje: svarbūs šeimos (vestuvės, vaiko gimimas, krikštas, įkurtuvės ir kt.) bei tautos ar bendruomenės grupės politinio, visuomeninio, kultūrinio gyvenimo įvykiai; siekimas apsaugos nuo nelaimių ir ligų; įvairūs apžadai; padėka už prašymų išpildymą; atgaila; malonės prašymai; žmogaus žūties vietų pažymėjimas. Daug kryžių statyta kapinėse, ženklinant palaidojimo vietą.

Pakelių, kryžkelių, sodybų bei bendri kaimo (miestelio) kryžiai per religines šventes (Kryžiaus dienas, Šeštines, Sekmines, Devintines, Jonines ir kt.), įvairius atlaidus buvo puošiami. Sodybiniai kryžiai buvo puošiami ir prieš vestuves. Kryžiai (ypač sodybiniai ir bendri kaimo) dažnai būdavo aptveriami medine tvorele, prie jų pasodindavo gėlių. Būdingas Dzūkijai paprotys - drobinių rankšluostėlių ir prijuostėlių rišimas ant kryžiaus, norint susilaukti vaikų.

Dzūkijoje buvo statoma daug paprastos konstrukcijos kryžių, kurie skyrėsi tik kryžmų galų užbaigimais. Kryžiai paprastai būdavo surenčiami iš tašyto keturkampio skerspjūvio rąstų, kartais ir iš visai neaptašytų apvalių rąstų. Aukštis siekdavo iki 5 m. Stiebo apatinė dalis dažnai būdavo pastorinama. Horizontaliosios kryžmos, lyginant su stiebu, neilgos, jos vizualiai vienodo ilgio su viršutine kryžma. Paprasčiausi kryžiai buvo su neprofiliuotais kryžmų galais arba galai užbaigti medine lentele (stačiakampio ar trapecijos formos). Lentelės kryžmų galuose turėjo ne tik puošybinę, bet ir konstruktyvią funkciją - saugojo nuo puvimo. Vėliau prie tokių lentelių buvo profiliuojamos įvairios geometrinės figūros. Labai mėgstamas kryžmų galų profilis buvo rutulys arba bumbulas. Šio tipo profiliai įvairūs: kryžmos gale tik bumbulas, bumbulas su trapecijos formos lentele, bumbulas ir dvi stačiakampės lentelės, elipsės formos bumbulas, galai profiliuojami suapvalinant. Varėnos rajone meistrai kryžmų galus profiliavo ir ritės forma. Kryžmų galai profiliuojami ir kitomis geometrinėmis figūromis: daugiabriaune prizme, briaunainiais, keturkampe piramide. Buvo kryžių, kurių galai profiliuoti kryžiaus, dobilo lapo, lelijos žiedo motyvu. Tačiau Dzūkijoje kryžmų galai daugiausia profiliuoti geometrinėmis figūromis, augaliniai motyvai nebuvo labai paplitę. Tokiuose kryžiuose Nukryžiuotojo skulptūrėlė (medinė arba metalinė lieta) buvo kalama tiesiog ties kryžmos centru, kartais skulptūrėlę dengdavo stogelis. Stogeliai būdavo skardiniai, kurių kraštas pjaustytas dantukais.

Buvo kryžių su koplytėlėmis kryžmų sankirtoje. Tokių kryžių kryžmų galai profiliuojami kaip jau aprašyti aukščiau. Vienų kryžių kryžmų tarpuose nėra jokių ornamentų. Tačiau Dzūkijoje būta ir gana gausiai puoštų kryžių: su koplytėlėmis ir su spinduliais kryžmų tarpuose. Spinduliai buvo geometrinių arba augalinių motyvų. Jie komponuojami įvairiai: po vieną arba po tris ir daugiau kryžmų tarpuose, arba kryžmų tarpus juosia puslankis ar tiesus skersinukas, o prie jo tvirtinami spinduliai. Puošnesnių kryžių dar ir stiebo bei kryžmų kraštus puošė drožiniai.

Kryžių koplytėlės ypač būdingos Dzūkijai. Jos būna mažos ir didelės, užimančios ketvirtadalį kryžių stiebo. Pasitaiko, kad žemiau po didžiąją koplytėle dar pritvirtinamos mažesnės. Kartais nedidelės koplytėlės su šventųjų figūrėlėmis pritvirtinamos ir ant horizontaliųjų bei viršutinės kryžmos. Į didžiąsias koplytėles buvo patalpinami ne tik Nukryžiuotieji, bet ir įvairių šventųjų statulėlės. Yra koplytėlių, kurios imituoja altorėlį. Koplytėlės dažniausiai paprastų formų (stačiakampės su dvišlaičiais stogeliais, frontonėliai trikampiai arba puslankio formos), būna atviros arba uždengtos stiklu. Jos būna gana plokščios arba gilios, dažniausiai į viršų platėjančios. Vienos puoštos labai saikingai arba visai be pagražinimų, kitos turtingai ornamentuotos. Puošyboje vyrauja geometriniai motyvai: dantukai, kryputės. Būna koplytėlių puoštų ir augaliniais motyvais. Mėgtos ir įvijos kolonėlės. Pasitaiko ir visai paprastų koplytėlių: tik lentutė su stogeliu, šoninių sienelių visai nėra.

Tipiškais dzūkiškais kryžiais laikomi kryžiai su Kristaus kankinimo įrankių motyvais (ietys, ragotinės, rykštės, plaktukas, replės, kopėčios). Ietys nuo horizontaliosios kryžmos leidžiasi žemiau stiebo vidurio, bet kartais būna ir trumpesnės. Žmonės tokias ietis vadindavo ryštavoniomis. Ietys su horizontaliąja kryžma sudaro taisyklingą lygiašonį trikampį. Šalia Kristaus kankinimo simbolių, dzūkų kryždirbiai vaizdavo ir liturginius daiktus. Dažniausiai ant stiebo vaizduota taurė su ostija. Kartais ant stiebo arba virš koplytėlės pritvirtinamas monstrancijos motyvas. Pasitaiko kryžių, kur Kristaus kankinimo įrankiai bei religiniai simboliai dominuoja visoje kryžiaus konstrukcijoje. Kai kurie kryžiai puošti stambiu rožinio motyvu. Dažniausiai tokie kryžiai ant viršutinės kryžmos dar turi ir Apvaizdos simbolį - trikampį, apsuptą spinduliais.

Dzūkai į medžius, kartais ant gyvenamo namo sienos pakabindavo koplytėles. Jos dažniausiai tokių pačių formų ir konstrukcijos kaip kryžių koplytėlės. Kai kurios turėdavo iš šonų pritvirtintus ikonografinius simbolius - ietį ir ragotinę. Jose dažniausiai talpinta Nukryžiuotojo skulptūrėlė arba Nukryžiavimo scena.

Stogastulpių Dzūkijoje buvo statoma labai mažai. Jie labai paprastų formų: stiebas su stogeliu (kūgio pavidalo arba keturšlaičiu, kartais apmuštu skarda). Dažniausiai po stogeliu būdavo prikalama tik viena Nukryžiuotojo skulptūrėlė.

Kartais kryžiai būdavo puošiami kalvių kaltomis geležinėmis viršūnėmis. Dzūkijoje beveik išimtinai aptinkamos kryžiaus formos viršūnės. Labai retos daugiakryžmė, saulės ir širdies formos viršūnės. Viena kita viršūnė pasitaiko su vėjarodžiu arba su Kristaus monograma (IHS). Dzūkų viršūnės puošiamos gana kukliai. Dauguma puoštos tik vienu ar trimis spinduliais kryžmų tarpuose. Vyrauja geometriniai motyvai, nors kai kada spinduliai užbaigiami augaliniais motyvais, kartais jie primena medžio šakeles, pasitaiko ir lelijos žiedo motyvų. Kryžmų galai užbaigiami geometriniais motyvais, mėgstami kryželiai.

Kryžiai ir koplytėlės būdavo puošiami skardiniais papuošimais - ne tik kryžmų sankirtoje virš krucifiksų buvę stogeliai, bet ir kitokios detalės (žvaigždės, karpytais kraštais apskritimai, kryžiukai, trikampiai, gėlės, taurės, kaukolės) darytos iš skardos. Tokios detalės būdavo tvirtinamos kryžių kryžmų galuose, ant stiebo, koplytėlių sienelių kraštuose ir ant vidinių sienelių. Kartais ir spinduliai kryžmų tarpuose būdavo puošiami skardinėmis detalėmis. Lentelės įrašams irgi dažniausiai skardinės.

Dzūkijoje daugiausia sutinkamos Nukryžiuotųjų skulptūrėlės, nes čia vyraujantis mažosios architektūros paminklas buvo kryžius. Muziejų fonduose tarp dzūkiškos skulptūros taip pat daugiausia vyrauja Nukryžiuotieji, nemažai yra neatpažintų siužetų, nes skulptūrėlės labai sunykusios. Sprendžiant iš muziejinės ir ikonografinės medžiagos, Dzūkijoje buvo tokių siužetų, kaip Marija Skausmingoji, Marija su Kūdikiu, Marija Maloningoji, Pieta, Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė Marija, Lurdo Švč. Mergelė Marija, Jėzus nešantis kryžių, Jėzus Nazarietis, Laiminantis Jėzus, Rūpintojėlis, šv. Agota, šv. Antanas, šv. Barbora, šv. Florijonas, šv. Jonas Evangelistas, šv. Jonas Nepomukas, šv. Jonas Krikštytojas (Jėzaus krikšto grupė), šv. Juozapas, šv. Jurgis, šv. Kazimieras, šv. Marija Magdalietė, šv. Mykolas Arkangelas, šv. Petras, Povilas, šv. Pranciškus, šv. Rokas, šv. Stanislovas, Dievas Tėvas. Gana dažnai dzūkų kryžiuose ir koplytėlėse esti Nukryžiavimo scena, kur vaizduojamas kryžius su nukryžiuotu Kristumi, šalia kryžiaus stovinti Marija Skausmingoji ir šv. Jonas Evangelistas, dar gali būti vaizduojama ir šv. Marija Magdalietė suklupusi prie kryžiaus. Nukryžiavimo scenoje paprastai kryžiaus papėdėje vaizduojamas gulintis avinėlis.

Dauguma dzūkų skulptūrų yra plokščios, artimos bareljefui, pritaikytos kryžiams, bet pasitaiko ir gana stambios apvaliosios skulptūros, kuri buvo talpinama didesnėse kryžių koplytėlėse. Dzūkų skulptūrai būdinga primityvumas, stilizacija, proporcijų nepaisymas. Dauguma skulptūrų pasižymi faktūriniu plokštumos modeliavimu, grafiškai stilizuotu krūtinės ląstos, plaukų, apdaro sprendimu. Polichromija vartojama saikingai. Pasitaiko ir gana realistiškai traktuojamų kūrinių.