-
-
- Žydrė Petrauskaitė
-
- Adomas Varnas buvo vienas pirmųjų, kuris sistemingai
fotografavo ar rinko kryžių ir koplytėlių nuotraukas tam, kad
išgelbėtų bent dalelę mūsų liaudies kūriavos [1]. Nes
kaip pats rašė mūsų kryžiai turi neįkainuojamos vertės
ne tik Lietuvos menui, ne tik istorijai, etnografijai, bei
archeologijai, bet jų pilnas rinkinys gali turėti ir
neginčytinai žymios pasaulinės reikšmės. [2] Kaip pasakoja
Ignas Šlapelis, tam darbui jis paskyrė šešis metus ir net
pasidarė daugybę skolų [3]. Bet buvo verta, juk sudarytas
fotorinkinys pagelbėjo ne vienam mokslininkui klasifikuojant
kryžius, koplytstulpius, stogastulpius ir koplytėles.
- Susipažinti su pačio fotorinkinio formavimu daug padėjo A.
Varno prisiminimai, esantys Lietuvos literatūros ir meno archyve,
jo asmeniniame fonde. Juos įrašė Amerikoje gyvenantis Edmundas
Jasiūnas, o archyvo darbuotoja S. Smilgytė iššifravo ir
išspausdino. Prisiminimuose tarp įvairių gyvenimo įvykių
pasakojama ir apie tai, kaip buvo fotografuojami kryžiai ir
koplytėlės, kaip buvo sudaromas rinkinys, apie 1925 m. Taikomojo
meno parodą Monzoje bei 1926 m. išleistą albumą Lietuvos
kryžiai. Aptariami taip pat ir kryžių bei koplytėlių
kilmės bei formos klausimai [4]. Manau, kad kai kuriuos
pasakojamus faktus, reikia vertinti atsargiai bei prisiminti, kad
prabėgęs laikas pasakotojo atmintyje galėjo padaryti tam tikrų
pataisymų.
- Gan plačiai apie kryžių ir koplytėlių rinkimą pagal
mokslo reikalavimus A. Varnas rašė savo straipsnyje žurnale
Baras [5] bei 1926 m. išleisto albumo Lietuvos kryžiai
įvade [6].
- Vertingi ir Balio Buračo laiškai, išspausdinti Nacionalinio
muziejaus leidinyje Etnografija [7]. Tai susirašinėjimas
su A. Varnu apie kryžių ir koplytėlių nuotraukas, jų
pristatymą bei užmokestį.
- Apie tai, kaip rinkinio autorius rinko kryžių ir koplytėlių
nuotraukas, pasiskaityti galima ir Ign. Šlapelio [8] bei V. K.
Jonyno [9] straipsniuose. Be to, probėgšmais apie tai užsimena
ir V. Braziulis [10] , Rūgštelė [11] bei kiti.
- Pirma mintis apie kryžių fotografavimą ir škicavimą Adomui
Varnui kilo dar 1905 m. besimokant Krokuvos dailės akademijoje. O
tam jį paskatino V. Šukevičiaus knygelė apie kryžius ir
Lietuvos dailę. Tais metais A. Varnas, turėdamas svetimą pasą
su keliais draugais (kursioku Adalbertu Staneika ir ten pat
studijuojančiu skulptoriumi Petru Rimša) slapta grįžo į
Lietuvą ir visą vasarą keliavo fotografuodami ir piešdami.
Tačiau šių klajonių medžiaga daugybės persikraustymų metu
pasiliko Šveicarijoje pas gerą draugą geležinkelietį Viljamą
ir tolimesnis jos likimas nežinomas [12]. Yra pagrindo manyti,
kad būtent tų kelionių nuotraukos išspausdintos M. Brenšteino
knygoje. [13].Juk prie rinkinio pridėtame sąraše prie LF-1898,
1899 (senas Nr. 1926, 1927) A. Varnas taip ir rašo. ... Mano
nuotraukos M. Brenšteino Krzyze I kapliezki zmudzkie Sp.
Krokuvoje 1906 m. Laida [14].
- 1918 m. grįžęs į Lietuvą A. Varnas dirbo mokytoju, vėliau
gimnazijų inspektoriumi. Susikūrus Meno kūrėjų draugijai,
tapo jos pirmininku. Valstybės užsakymu projektavo pašto
ženklus bei lietuviškus pinigus. [15].
- 1921 m. vasarą, pavargęs nuo darbų, su žmona išsiruošė
pailsėti. Atostogų metu bevaikštinėdamas po Raseinių kapus
užtiko visą virtinę kryžių, koplytėlių - apipuvusių,
apšepusių samanomis apaugusių. [16] Aplankęs kleboną
sužinojo, kad juos žadama sudeginti, nieko nelaukdamas kreipėsi
į vietinį fotografą, su kuriuo užfiksavo 40 kryžių,
išryškintus negatyvus parsivežė į Kauną bei įterpė į
vėlesnę negatyvų kartoteką, kurią paskui naudojo kaip
rinkinio užuomazgą. [17]
- A.Varno pasakojimu pagrindinai kryžius ir koplytėles jis
fotografavo 1921-1926 metais (su vienerių metų pertrauka) ir
padarė apie 2300 nuotraukų. 1922 m. jis neturėjo laiko keliauti
po Lietuvą, nes buvo Prahoje, kur prižiūrėjo lietuviškų
pinigų spausdinimą. [18]. Tačiau įdomu, kad Lietuvos dailės
muziejuje esančiame jo fotografijos rinkinyje yra apie 25
vienetais tų metų pozityvų. Jų buvimą rinkinyje gali
paaiškinti 2 prielaidos: būdamas Prahoje, A. Varnas grįžo į
Lietuvą ir spėjo kur nors pro šalį važiuodamas užfiksuoti
kelis kryžius ir koplytėles iš Šiaulių, Tauragės,
Biržų-Pasvalio apskričių. Galima manyti, kad metai prie
nuotraukų nurodyti neteisingai.
- Grįžęs iš Prahos 1923 m. rudenį jis dar spėjo
nufotografuoti kelis objektus Kačerginėje, Šančiuose [19], o
žiemą patraukė į Tauragę. [20]. Apgalvojęs visų kryžių
Lietuvoje kiekybę ir išsimėtymą [21], A. Varnas nusprendė
fiksuoti tik senus ar įdomius objektus, taip pat nusipirkti
mašiną, kad galėtų greičiau keliauti. Gavęs honorarą už
lietuviškų pinigų piešimą, projektavimą ir spausdinimo
priežiūrą [22], įsigijo Forduką, fotoaparatą, keletą
objektyvų, įvairių medžiagų ir, taip rimtai pasiruošęs,
išvyko vasarinėn medžioklėn [23]. A. Varnas prisimena
1924 m. patraukęs į Trakų, Ukmergės apylinkes, Utenos,
Rokiškio, Zarasų apskritis. [24]. 1925 m. vasaros atostogų metu
aplankė dzūkų kraštą [25] ir Betygalą bei jos apylinkes,
keliavo palei Nemuną [26]. 1926 m. pabuvojo Panevėžio, Šeduvos
valsčiuose, Biržų, Kupiškio [27] bei Šiaulių apskr.
Joniškio, Meškuičių apylinkėse ir Kėdainių apskrityje
fotografavo Vinco Svirskio darbus. [28].
- Rudenį ir žiemą turint laiko buvo tvarkomi pozityvai ir
negatyvai, prisilaikant trigubos knygvedybos sistemos: iš
kiekvieno negatyvo buvo daromi 3 atspaudai ir skirstomi į 3
didžiulius albumus. Pirmasis jų vaizdavo kryžių rinkimo darbą
pagal jo kalendorinę eigą. Antrame - kryžių nuotraukos
rikiavosi pagal geografiją. Trečiame - kryžiai buvo
rūšiuojami pagal būdingąsias jų išorines savybes. Ant
nuotraukų užrašydavo negatyvų numerius pagal kuriuos
atskiroje knygoje buvo vedama kryžių metrikacija ir kitokių
būdingų duomenų atžymėjimas. [29]
- Įdomu ir tai, kad pats rinkinio autorius neryškino negatyvų,
nes neturėjo tam reikalingos technikos. Tai darydavo
profesionalus fotografas. Tyrinėdama A. Varno prisiminimus
neaptikau nei ateljė adreso, nei meistro pavardės. Tik
paminėta, kad ateljė dirbtuvės buvo lyg ir Laisvės alėjoje
[30].
- Negatyvų likimas neaiškus. 1944 m. pasitraukdamas A. Varnas
paliko juos savo bute Kaune, nors prieš tai ir tarėsi su
tuometiniu Mokslų akademijos direktoriumi poetu Petru Vaičiūnu
dėl pasaugojimo, netgi buvo davęs vieną dėžutę. [31]
- Sunkus, bet labai naudingas buvo dailininko Adomo Varno kryžių
ir koplytėlių nuotraukų rinkimo darbas padėjęs ateities
kartoms išsaugoti daug gražių Lietuvos praeities reliktų. Tai
puiki medžiaga tyrinėtojams ir dailininkams.
-
- Išnašos:
- 1. Varnas A. Lietuvių kryžiai, p. 81.
- 2. Varnas A. Lietuvių kryžiai, p. 81.
- 3. Šlapelis Ign. Adomas Varnas ir jo darbuotė.
Pradai ir Žygiai. Nr. 8, 1926, p. 192.
- 4. Lietuvos literatūros ir meno archyvas (LLMA)
F374, ap. 1, b. 60, p. 13-33, b. 61, p. 151-162, 174-184.
- 5. Varnas A. Lietuvių kryžiai, Baras. Nr. 6,
Kaunas, 1925, p. 81-83.
- 6. Varnas A. Lietuvos kryžiai. K., 1926, t. 1
(albumai)
- 7. Balio Buračo 1924-1928 m. Laiškai A.
Varnui/parengė B. Kulnytė. - Etnografija, metraštis 1. V.,
1991, p. 30-43.
- 8. Šlapelis Ign. Adomas Varnas ir jo darbuotė.
Pradai ir žygiai. K., 1926 m., Nr. 8, p. 188-195.
- 9. Jonynas V. K. Žvilgsnis į Adomo Varno
kūrybą - Aidai, 1955, nr. 3, p. 127-133.
- 10. Braziulis V. Adomas Varnas - žmogus
kūrėjas - Mintis, 1948, - IV - 4, p. 17-18, Vokietija.
- 11. Rūgštelė A. Dailininkas Adomas Varnas. -
p. 23.
- 12. LLMA. F-374, ap.1., b. 60, p. 13-19.
- 13. Brenšteinas M.
- 14. Varno A. Fotorinkinio sąrašas p. 125.
- 15. Jonynas V. K. Žvilgsnis į A. V. Kūrybą -
Aidai, 1955, Nr.3, p. 127-133.
- 16. LLMA. F-374, ap. 1, b.60, p. 19.
- 17. Ten pat, p.20.
- 18. Ten pat, p. 20.
- 19. Ten pat, p. 20.
- 20. Ten pat, p. 24.
- 21. Ten pat, p. 21.
- 22. Ten pat, p. 21.
- 23. Ten pat, p. 28.
- 24. Ten pat, p. 21, 27.
- 25. Ten pat, p. 22.
- 26. Ten pat, p. 24.
- 27. Ten pat, p. 25.
- 28. Ten pat, p. 26.
- 29. Ten pat, p. 28.
- 30. LLMA. F. 374 ap. 1, b. 61, p. 176.
- 31. Ten pat, p. 181.
