Skulptūrų siužetai

 

ŠVENTOJI VERONIKA

Tekstas parengtas pagal S. Urbonienės straipsnį „Šventųjų moterų vaizdavimas lietuvių liaudies tradicinėje skulptūroje“. LKMA Metraštis, t. 11. Vilnius, 1997

Šv. Veronika (šventė vasario 4 d.). Pasak legendos, Veronika (iš pradžių vadinta Serapija), gyvenusi Jeruzalėje. Kai Jėzus nešė kryžių į Golgotą, ji drobule nušluostė jo veidą. Drobulėje likęs Kristaus veido atspaudas, vadinamas veraikonu (lot. vera icon - tikras atvaizdas). Iš to kilęs ir Veronikos vardas.
Lietuvių liaudies skulptūroje Veronika vaizduojama viena, arba - “Kryžiaus kelio” šeštojoje stotyje “Kristaus susitikimas su šv. Veronika”.
Šventoji vaizduojama stovinti, rankose laikanti drobulę su Kristaus veido atspaudu, dažniausiai išdrožtu reljefiškai. Šv. Veronikos rūbai paprasti: ilga (raudona, ruda ar mėlyna) suknelė, kartais pagražinta raukta apykakle. Galvą visuomet gaubia skraistė ar skara, kartais primenanti tradicinį nuometą. Pečius gali gobti apsiaustas (retai). Vienu atveju Veronika vaizduojama klūpanti, prieš save rankose laikanti dubenį su Kristaus veido atvaizdu “vandenyje” (LDM LM 1007). “Kryžiaus kelio” šeštojoje stotyje Veronika vaizduojama stovinti ar klūpanti, rankose laikanti drobulę su Kristaus veido atvaizdu. Priešais ją - nešantis kryžių arba parpuolęs po juo Kristus.
Šv. Veronika visuotinai buvo laikoma skalbėjų, dabar - fotografų globėja.

D. Mukienės nuotraukoje – Šv. Veronika. LDM, LM 1007

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine