ŠVENTOJI MARIJA MAGDALIETĖ

Tekstas parengtas pagal S. Urbonienės straipsnį „Šventųjų moterų vaizdavimas lietuvių liaudies tradicinėje skulptūroje“. LKMA Metraštis, t. 11. Vilnius, 1997

Šv. Marija Magdalietė, Marija Magdalena (šventė liepos 22 d.) - Jėzaus Kristaus sekėja ir pagalbininkė. Manoma, jog kilusi iš Magdalos vietovės Palestinoje. Iki susitikimo su Kristumi buvusi didelė nusidėjėlė. Jėzui pietaujant fariziejaus namuose, ji ašaromis nuplovusi ir savo plaukais nušluosčiusi jam kojas. Kristus atleidęs Marijai jos nuodėmes. Po to ji lydėjo Kristų ir jo mokinius kelionėse po Galilėją. Tradiciškai laikoma Mortos ir Lozoriaus, kurių namuose Jėzus dažnai lankėsi, seserimi. Su jais Jėzus pietavo įžengimo į Jeruzalę išvakarėse, ir Marija brangiu tepalu ištrynė jam kojas. Magdalietė kartu su Mergele Marija matė Kristaus mirtį ant kryžiaus, laidojimą, pirmoji išvydo jį prisikėlusį.

Lietuvių liaudies skulptūroje šv. Marija Magdalietė vaizduojama Nukryžiavimo ir Kristaus laidotuvių kompozicijose bei viena. Marijos Magdalietės atvaizdų nėra daug. Daugiausia ji buvo komponuojama Nukryžiavimo kompozicijose. Tokių pavienių skulptūrėlių iš sunykusių Nukryžiavimo grupių daugiausia ir išliko muziejuose. Čia Magdalietė vaizduojama besimeldžianti arba verkianti, klūpanti kryžiaus papėdėje (gali būti rankomis apkabinusi kryžiaus stiebą). Dažnai tokiose kompozicijose šv. Marijos Magdalietės figūra būdavo vaizduojama labai schematiškai, dabar gali būti atpažįstama tik iš pozos. Kristaus laidotuvių kompozicijose ji vaizduojama klūpanti prie karsto. Kai šventoji esti viena, ji vaizduojama stovinti, rankoje laikanti kaukolę (atgailautojų simbolį), kartais dar ir kryželį (tikėjimo simbolį) kitoje rankoje. Visais atvejais šventoji vaizduojama vienplaukė, apsirengusi ilgu mėlynu rūbu, apsisiautusi raudonu apsiaustu. Išskirtinis šventosios požymis -ilgi, rudi, užkritę ant pečių plaukai.

Šv. Marija Magdalietė laikoma atgailautojų globėja.