J O N A S   D A G Y S

Parengta pagal Z. Žemaitytės straipsnį „Žaismingų „saulučių” kūrėjai”, išspausdintą „Kultūros baruose”. 1966. Nr. 7. P. 33-35.

Jonas Dagys buvo talentingas žmogus, žinojęs ne vieno amato paslaptis. Kilęs jis iš Punkiškių kaimo (Kupiškio rajone). Skulptoryste užsiėmė nuo piemenavimo laikų. Pradėjęs nuo „besmegenių” drožimo, kuriais bernai erzindavo mergas, vėliau ėmėsi skaptuoti ir „šventuosius”. Užsakymų jam netrūko. Bet tėvas pykdavo, kad sūnus „užsiima niekais”. Nesutarimai su tėvu privetrė Joną palikti gimtuosius namus, kur, jo žodžiais tariant, „duso ir kentėjo”.
Palikęs namus, Jonas apsistojo Južintuose, kur gyveno jo mylima mergina. Vedęs įsirengė dirbtuvę. Čia ne tik drožė skulptūras iš medžio, bet užsiėmė ir metalo darbais – kalė apkaustus skrynioms, smaigalius antkapiniams paminklams. Jie paplitę Južintų, Kamajų, Salų apylinkėse.
Šimoniečiai J. Dagį laikė P. Buzo mokiniu. Gal taip ir buvo, bet, lygindami jų darbus, matome, kad mokinys savo mokytojo nekartojo, o atrado savo stilių.  Pavyzdžiui, kryžmai jis naudojo daug plonesnį geležį, o ir ornamentas jo – grynai augalinis: iš centro į keturias puses skleidžiasi grakšti, darniai išlenkta šakelė su mažais lapeliais.

J. Petrulio nuotraukoje – J. Dagio kaltas kryžius. Šimonių apylinkės, Kupiškio rajonas