K A Z I M I E R A S   K A T I N A S - K A T I N A V I Č I U S
(1836 - 1910)

Parengta pagal Boleslovo Motūzos straipsnį „Liaudies meistras Katinas".
Kultūros barai, 1969, Nr. 10

Meistras Kazimieras žmogelis buvo mažaūgis, kaip ir visi tose apylinkėse gyvenę Katinai, bet kietas, valingas ir kaip reta švelnus. Turėjo trečdalį valako žemės, bet jos dirbti nemėgo, vis linko į meistrystę. Jis buvo išprusęs, turėjo daug knygų, nemėgo, jei jomis kas nors kitas naudodavosi. Subatvakariais, susikvietęs žmones, pats jiems knygas skaitydavo. 
Vieną kartą jis dingo, o kur – niekas nežinojo. Pasirodo, buvo Vokietijoje. Atsivežė maišą knygų, grąžtelių, kaltų. Vėl pradėjo dirbti. 
Žmonės jo vis prašydavo: vieniems rankšluostinę, kitiems – gonkas išpjaustyti. Daug jo padaryta. 
Kartą iš Vilniaus grįžo sušilęs, išgėrė šalto vandens. Pagulėjo kelias dienas ir... pasimirė. Tai buvo 1910 m., per Sekmines.
Turima duomenų, kad 1969 m. Kazimiero Katino drožinėti koplytstulpiai stovėjo Lyduokių (Ukmergės r.) kapinėse. 1881 m. jo darbo koplytstulpis buvo pastatytas Griežionių kaime.