DIEVDIRBYS ANTANAS KLANIUS - KLANEVIČIUS 

 

Skaidrė Urbonienė

 

Vienas iš garsesnių Žemaitijos dievdirbių – Antanas Klanius-Klanevičius. Jis gimė apie 1830 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Mažonų kaime (dabar Kretingos r.). Tėvas turėjo 40 ha žemės, buvo raštingas. Antanuko polinkis drožinėti išryškėjo jau vaikystėje. Tėvas išmokė sūnų ne tik rašto, bet ir meistrystės. Tėvui pasenus, Antanas paveldėjo ūkį, vedė. jaunųjų Klanių šeima gyveno pasiturinčiai. Dievdirbio žmona garsėjo kaip labai gera audėja, o dukra Barbora Klimavičienė – kaip didelių kilimų siuvinėtoja. A. Klanius nelabai mėgo žemės ūkio darbus, daugiau užsiėmė meistryste bei kalvyste. Turėjo polinkį muzikai, mokėjo groti vargonais, kurį laiką buvo ir Grūšlaukės bažnyčios vargonininku. Meistras buvo įsirengęs dirbtuvę gyvenamojo namo gale. Turėjo staliaus ir kalvio varstotus. Dažnai laikydavo meistrą-pagalbininką ar mokinį. Iš žymesnių jo mokinių paminėtinas Juozapas Paulauskas.

Klanius darydavo koplytėles, kryžius, altorius, tapydavo ant drobės paveikslus aliejiniais dažais, padarė skulptūrų ir kitų dirbinių bažnyčioms, dvarams, pasiturintiems ūkininkams, net sinagogoms. 

A. Klaniaus darbai, atlikti Grūšlaukės bažnyčiai: velykinis prisikėlimo altorius su dviem romėnų kareiviais ir monstrancija, kuri po Prisikėlimo pamaldų pati „ateidavo” iš Velykų altoriaus į didįjį altorių; medinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra didžiajame altoriuje; stacijų paveikslų rėmai; baldakimas ir procesijų metu nešamas altoriukas su keturiomis skulptūromis; Betliejus; didelis krucifiksas, kabinamas bažnyčioje priešais presbiteriją; didelė medinė būgnamušio skulptūra, stovėjusi bažnyčioje prie vargonų. A. Klanius - Klanevičius dar nukalė geležinius vartus ir dvejus vartelius šventoriaus mūrinei tvorai. Be to, jis padarė ir ornamentuotas Grūšlaukės kapinių koplyčios duris, altorių su medinėmis skulptūromis, dvejus saulės laikrodžius, dvi veršiukų skulptūras Plungės sinagogai. 

Visus darbus atlikdavęs puikiai. Meistras darydavo ir komiškas, baisios išvaizdos kaukes Užgavėnėms. Jis pats mėgdavo, užsidėjęs kaukę, juokauti, gąsdinti merginas, mat buvęs linksmo būdo, mėgęs papokštauti susiėjimuose. Pagal užsakymus margindavo ir velykinius margučius. 

A. Klanius mirė 1920 m., palaidotas Grūšlaukės kapinėse.

 

Parengta pagal S. Urbonienės straipsnį „Dievdirbiai: Žemaitija“ 

(Liaudies kultūra, 2001, nr. 1, p. 44.)