- Kaip nurodo dauguma liaudies
kultūros tyrinėtojų, viena konservatyviausių bei
turtingiausių lietuvių liaudies tradicijų - nekrokultas.
Senosios baltų pomirtinio gyvenimo sampratos elementai amžių
bėgyje susiliejo su krikščioniška tradicija, tačiau dalis
archetipinio mąstymo vaizdinių, pakitusia ar pirmine forma,
išliko lietuvių tautosakoje, įvairiuose papročiuose ir
apeigose, tikėjimuose bei liaudies meno dekoro motyvuose.
- Indoeuropiečių, ir jų kontekste -
baltų, slavų pomirtinio pasaulio bruožai išsamiai aptarti
V.Toporovo, V.Ivanovo darbuose [50], daug dėmesio mirusiųjų pasaulio
vaizdinių analizei skyrė N.Vėlius, G.Beresnevičius [51]. Pastarojo
studijoje Dausos (1990) parodomas išlikusių vaizdinių
daugiasluoksniškumas, aptariami įvairūs jų apraiškų aspektai
bei pagrindiniai ideologiniai lygmenys (archaiškasis ir
krikščioniškasis). Nekrokulto problematikai skirtuose
moksliniuose darbuose dominuojantis analizės objektas - lietuvių
tautosaka (liaudies dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir pan.),
šiuo aspektu tirti kalendoriniai, agrariniai bei laidojimo
papročiai. Tačiau pomirtinio gyvenimo sampratos įtaka liaudies
memorialinių kryžių plastikai tyrinėta tik fragmentiškai -
įvairūs autoriai dažniausiai apsiriboja tam tikrų dekoro
elementų archaiško charakterio ar dviejų religinių sistemų
samplaikos konstatacija.
- Naujausi baltų kultūros
tyrinėjimai ir etnografiniai duomenys įgalina išsamiau
analizuoti medinių bei geležinių antkapinių kryžių plastikos
priežastingumą pomirtinio gyvenimo sampratos kontekste. Šio
aspekto būtinumą rodo ne tik E.R.Lecho bei J.A.Greimo teiginiai,
kad ženklai, simboliai (ir juos įprasminantys vaizdiniai - Z.J.)
niekada nebūna izoliuoti, o visada sudaro tam tikrą kombinaciją
su kitais to paties kultūrinio konteksto simboliais sudarydami
tam tikrą sistemą [52], bet ir K.Šešelgio nurodyti bei
etnografinėje medžiagoje sutinkami faktai, kad antkapinių
paminklų formos pirmiausia priklausė nuo tuometinio užsakovo
ir tik dalinai nuo juos atliekančio meistro [53].
- Lotyniško kryžiaus paminklai
priklauso krikščioniškai tradicijai, todėl jų plastikoje
ryškios bažnytinės dailės, istorinių stilių stilistikos
įtakos. Šie klausimai studijoje plačiau neaptariami, o
apsiribojama tik esminių bruožų akcentavimu ir atskirų dekoro
motyvų prasminių paralelių sklaida.
- Kadangi lietuviškų memorialinių
paminklų plastikai būdingas tiek stilistinis, tiek semantinis
sinkretizmas, šios sudėtingos problemos neįmanoma aprėpti
vienu žvilgsniu, todėl apsiribojama medžio, gėlės bei
Gyvybės medžio ir su jais susijusių paukščių vaizdinių
įtakos analize. Įvedamas pasaulinis kultūrologinis
kontekstas įgalina išsamiau atskleisti baltiškųjų archetipų
reikšmes ir išliekamąją kultūrinę vertę.
-
NUORODOS,
NAUDOTA LITERATŪRA
