Moksliniai tyrinėjimai

 

(Puslapis koreguojamas. Atsiprašome!)

NUORODOS, NAUDOTA LITERATŪRA

Jolanta Zabulytė. El. paštas: jolaz@takas.lt

1 Išsamiau žr.: Jung C.G. The Structure and Dynaics of the Psyche. - Princeton University Press, 1981; Psichoanalizė ir filosofija. Rinktinė. - Vilnius, 1999;
2 Plačiau žr.: Genon R. Simvoly sviaščiennoj nauki, Moskva, 1997; M.Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas, Vilnius, Mintis, 1997; Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė, Vilnius, 1996; Seyyed Hossein Nasr. Kas yra tradicija // LK, 1995, Nr. 5, p. 51 - 60.
3 Seyyed Hossein Nasr. Kas yra tradicija // LK, 1995, Nr. 5, p. 52 -54.
4 Plačiau žr.: A.Čepaitienė, Etniškumas ir stereotipų modeliavimas. Lietuvos patirtis // LK, 1995, nr. 5, p. 10;
5 Plačiau žr.: J.Baltrušaitis, Visuotinė meno istorija, Kaunas, Šviesa, 1992, t. 2, p. 9 - 14; J.Keller, Katolicyzm // Zarys dziejow religii. - ISKRY - Warszawa, 1988, s. 628 - 689; A.Kajackas, Bažnyčia liturgijoje. Liturgijos raida istorijoje LKC, 1998, p. 26 - 27 ir kt.
6 Tokie procesai vyko daugelyje šalių: ankstyvaisiais viduramžiais Romos Bažnyčios provincijose - germanų, skandinavų kraštuose krikščionybė platinama iki XI a., kur dar stipri archainė tradicija įtakojo tam tikrų archetipų įsiliejimą į katalikų religijos vaizdinių sistemą. Vėlesniais - ispanų invazijos laikais, senųjų vietinių ir krikščioniškųjų kultų adaptacija vyko Centrinės bei Lotynų Amerikos tautų tarpe ir kt. / M.Jučas., Krikščionybės kelias į Lietuvą, Vilnius, Baltos lankos, 2000, p. 21 - 22; J.Keller, min.veikl., p. 680 -684;
7 Šiuo aspektu ypač vertingi Žemaitijos vyskupo M.Valančiaus pastebėjimai, kuriuose nurodoma, kad „žemaičių liaudis (...) nuo katalikų tikybos priėmimo dienos iki šiol tiek giliai yra apimta jos dvasios, kad visas svarbiausias savo gyvenimo minutes stengiasi įamžinti religiniu aktu, atskleidžiant vidinį savo įsitikinimą, jog visi vykstantys jo srityje įvykiai turi būti priskirti Aukščiausiojo kūrybos pirštui. Dėl šios priežasties nuo seno pas ją yra pagirtinas paprotys dažnai kviesti dvasininkus įvairaus pobūdžio šventinimams, pavyzdžiui, naujai pastatytų namų bei statinių, paruoštų sėjai laukų bei daržų ir kt.“ / K.Misius, Rusijos caro valdžios požiūris į kryžius Lietuvoje // LK, 1995, Nr. 1, p. 41
8 A.Mikėnaitė, Lietuvių liaudies tradicinė skulptūra: iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių //LK, 1995, 1, p. 5;
9 P.Galaunė, Lietuvių liaudies menas, Kaunas, 1930, p.101
10 M.Eliade, Šventybė ir pasaulietiškumas.....p., 15 - 16;
11 Šią traktuotę patvirtinantys faktiniai duomenys pateikiami etnografinėse studijose:. Pl. žr.: Kišonaitė J. Kaimo erdvė // LK, 1995, Nr. 5, p. 30-40; V.Milius. Kryžiai ir koplytėlės lietuvių liaudies papročiuose // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, XI, Vilnius, 1997, p. 207-215.
12 Apie paminklų gausumą rašė V.Šukevičius, „kad XIX a. pradžioje Vilniaus apylinkių kapinėse buvo tiek daug kryžių, kad neliko vietos nei medeliui, nei krūmeliui pasodinti“. Panašią mintį apie Žemaitiją pakartoja ir L.Jucevičius. Žr.: W.Szukiewicz. Krzyze zdobne w gubernji Wileskiej. „Wisla“. 1903, t. XVII, p.700; L.Jucevičius, Raštai, Vilnius, 1959, p. 368.
13 Plačiau žr.: J.Kišonaitė, min. str., A.Vyšniauskaitė, Lietuvio namai, Vilnius, 1999 ir kt.
14 A.Mikėnaitė, min. str., p. 6.
15 Starkov V. F. Primetnyje kresty // Očerki istorii osvojenija Arktiki. T.2, ser.: Rossija i severo - vostočnyj prochod, Moskva, RMA, 2001, s. 84 - 91; Gemp K. P., Vydajuščyjsia pamiatnik istorii pomorskovo moreplavanija XVIII stoletija, Leninigrad, 1980.
16 M.Eliade, Šventybė...p, 23.
17 A.Mierzynski, Mythologiae lithuanicae monumenta // Zrodla do mytologii litewskej od Tacyta do konca XIII weku, II t., - Warszawa, 1896;W.Szukiewicz, Krzyze zdobne w gubernji Wilenskej // Wisla, Krokuva, 1903; J.Baltrušaitis, Lithuanian Folk Art. - Miunchen, 1948, p. 37; J.Basanavičius, Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje // Įžanga A.Jaroševičiaus „Lietuvių kryžiai“, Vilnius, 1912; P.Galaunė, Lietuvių liaudies menas, Kaunas, 1930; M.Gimbutienė, Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene, Kaunas, 1984; Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra (sud. ir pratarmės aut. K.Šešelgis), kn. 2, 1971 ir kt.
18 A.Mažiulis, Mūsų kryžių kilmė // Draugas, 1955, liepos 30d., Kultūros priedas, p.1; J.Grinius, Lietuvių kryžiai ir koplytėlės // LK, 1993, nr.2, p. 40 - 45; J.Perkovskis, Žemaičių liaudies ornamentas: forma ir simbolika., Vilnius, 1999;
19 Ankstyviausi tokio vaizdinio pvz. sutinkami uolų piešiniuose Prancūzijoje ir kt., taip pat įvairiose taip vadinamose pirmykštėse gentyse (Afrikoje ir kt.) // V.Bagdanavičius MIC, Lietuviško koplytstulpio genezės klausimu // Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra, Vilnius, 1992, p.78 - 88.; taip pat žr.: Pasaulio religijos, Vilnius, 1999.
20 Sunku pasakyti, ar ikikrikščioniškoje baltų kultūroje buvo dedamos skulptūros, ar naudojami kitokie sakraliniai objektai, tačiau iki XX a. pab. išlikę aukų dėjimo bei religinių procesijų ritualai patvirtina šią paminklų sakralinę funkcijos ir turinio tapatumą.
21 P.Galaunė, Lietuvių liaudies menas, Kaunas, 1930, P. 110
22 Ten pat., p. 133.
23 Religijotyros žodynas, Vilnius, Mintis, 1991, p. 206; KIŽ, Vilnius, VDA, 1997, p. 167 ir kt.;
24 J.Perkovskis, Žemaičių liaudies ornamentas: forma ir simbolika., Vilnius, 1999, p.78;
25 V.Bagdanavičius MIC, min.str., p.78 - 88.; P.Dundulienė, Gyvybės medis lietuvių liaudies mene ir tautosakoje, Kaunas, 1994; M.Gimbutienė, Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene, Vilnius, 1994
26 M.Gimbutienė, min. veikl.; J.Zabulytė, XIX a. pab. - XX a. pab. geležiniai antkapiniai kryžiai: Gyvybės medžio tradicijos aspektas (pranešimas mokslinėje konferencijoje “Simbolis lietuvių kultūroje”, Vilnius, 1999. 10. 27)
27 B.Buračas, Dievdirbys Jonas Orvidas // Naujoji Romuva, Kaunas, 1939, Nr. 16 (438), p 353.
28 Tradicinio požiūrio dominavimą savitai patvirtina Žemaitijos vyskupo M.Paliulionio rašte generalgubernatoriui pateikiama geležinių kryžių sakralinio vaidmens motyvacija, kad “(...) skirtingų medžiagų naudojimas statant kryžius neprieštarauja Romos katalikų bažnyčios taisyklėms, o priešingai - patvirtinama bažnyčios praktika, kadangi Romos katalikų bažnyčiose kartu su mediniais kryžiais pasitaiko ir metalinių, beje, pastarųjų netgi daugiau“ // K.Misius, min. str., p. 46.
29 K.Misius, min. str., p. 45
30 L.Jucewicz, Rysy Žmujdzi. Wilno, 1840; Wspomnienia Zmujdzi. Wilno, 1842; A.Römer, Ubiore wloscian i krzyze na Zmujdzi // Tygodnik Ilustrowany., 1860, Nr. 40.
31 1426 m. Zambijos vyskupas Mykolas Jungė nurodė, kad antkapinius paminklus („cruces“) draudžiama statyti, o pastatytus reikia sunaikinti. // W.Mannhardt. Letto-Preussische Gotterlenhre . Riga, 1936, p. 157-160. Kaimo dievdirbių skulptūras ir su jomis susijusius paminklus draudė statyti ir Žemaitijos vyskupas A. Tiškevičius 1752 m. // Synodus dioccesis Mednicensis seu Samogitiae. Vinae, 1752, p. 13.
32 Purvinienė M., Purvinas M. Klaipėdos krašto metaliniai lieti antkapiniai kryžiai // Kultūros paminklai, 4 , Vilnius, 1997, p.182-191.
33 Apie šio laikotarpio Latvijos bei Estijos istorinę situaciją plačiau žiūrėti: A.J.Greimas, S.Žukas, Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai, Vilnius, 1993.
34 K.Misius, min str., p. 41.
35 Ten pat., p. 44-45.
36 Šiuo atveju kalbama apie Vilniaus ir Kauno gubernijas / K.Misius, min. str., p. 42
37 K.Misius , min. str., p. 42
38 Ten pat.,p. 45
39 Ten pat, p. 46
40 Pl. žr: J.Zabulytė - Sapijanskienė, XIX a. pab. - XX a. pr. geležiniai antkapiniai kryžiai: kilmės ir paplitimo klausimai. // LK, 2000 Nr. 5., p. 27 - 35
41 M.Purvinienė, M.Purvinas, min. str., p. 182-184
42 TLE, Vilnius, 1986, t. 2, p. 301
43 A.Šliogeris, Klasikinės tradicijos mirtis // LK, 1994, Nr., p. 7
44 Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra, (sud. ir pratarmės aut. K.Šešelgis), kn. 2, 1971, p.12
45 I.Končius, Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika // Soter, 1953, nr. 2(17), p. 68.
46 J.Perkovskis, Žemaičių liaudies ornamentas: forma ir simbolika., Vilnius, 1999, p.71.
47 Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra (sud. ir pratarmės aut. K. Šešelgis), kn. 2, 1971, p.12
48 Šią interpretaciją iliustruoja Antano Tamošaičio kūryba.
49 Pl. žr.: Lietuvos sakralinės dailės katalogas,Vilnius, 1996; 1998.;
50 Ivanov V.V., Toporov V. N., Issledovanija v oblasti slavienskich drevnostei, Moskva, 1974; Ivanov V.V., Lingvističeskije marerialy k rekonstrukcii pogrebal‘nych tekstov v baltijskoj tradicii // Balto - slavianskije issledovanija, Moskva, 1987, s. 3 - 10 ir kt.
987, p. 3 - 10 ir kt.
51 N.Vėlius, Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. Folklorinio velnio analizė, Vilnius, 1987; G.Beresnevičius, Sielos fenomenologijos įvadas // Lietuvių kultūros tyrinėjimai, Vilnius, 1995, p. 49 - 140; Protėvių vėlių kultas. Vėlių maitinimas // LK, 1996, Nr. 1, p. 14 - 16.
52 E.Leach, A.J.Greimas, Rytual I narracja, Warzawa, 1989, p. 31.
53 Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra, (sud. K.Šešelgis), 2 kn., Vilnius, 1990, p. 8. Tai ir rodo kraštotyrininko K.Blažio pateikti duomenys, kad vėlesnius geležinius kryžius užsakydavo pagal jau stovinčius kapinėse arba prašydavo pridėti naujų puošybos elementų, kuriuos atrinkdavo iš meistro pasiūlytų kartoninių ruošinių / K.Blažys, Kapčiamiesčio kryžiai // LK, 1994, Nr.5, p. 55 - 56. Analogiškus faktus pateikė ir kalvis Bernotas Dominykas (g. 1914m.) // iš autorės pokalbio 1989 03 10. Remiantis nors ir negausiais faktais, vis tik galima teigti, kad ir ankstesniais laikais paminklų užsakovai pasirinkdavo konkrečias formas, dekoro motyvus, o svetimtaučiai meistrai prisitaikydavo prie vietinių tradicijų.
54 Remdamasis K.G.Jungu, reinkarnacijos terminą G.Beresnevičius taiko tik sielos perėjimo į žmogaus kūną atvejui. // G.Beresnevičius, Dausos, Taura, Vilnius, 1990, p. 38.
55 G.Beresnevičius, Dausos..., p. 61.
56 A.Juška, Lietuviškos dainos, Vilnius, III 1189/1.
57 J.Balys, Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. Chicago: Lietuvių tautinis akademinis sambūris, 1966, p. 86.
58 A.Juška, min. veikl., III 1260/2,10.
59 J.Balys, min. veikl., p. 65 - 69.
60 Tailor V. E., Pervobytnaja kultura, Moskva, 1989, s. 374 - 375
61 P.Šmits, Latvių mitologija // LK, 2002, Nr. 4, p. 62;
62 H.Turneris, Dvasių pasaulis // Pasaulio religijos, Vilnius, 1999, p.131.
63 B.Buračas, Pasakojimai ir padavimai,Vilnius, 1996, p.42.; N.Marcinkevičienė, Žmonės - apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą // LK , 1997, Nr. 5, p.20.
64 J.Basanavičius, Iš gyvenimo lietuviškų vėlių bei velnių. Chicago, 1903, LXIX.; N.Marcinkevičienė, min.str., p. 19.
65 B.E.Tailor, min. veikl., p 374 - 375;.
66 P.Dundulienė, Gyvybės medis lietuvių liaudies mene ir tautosakoje, Kaunas, 1994, p.55; V.Vyčinas, Didžiosios Deivės epocha, Vilnius, 1994, p. 129.
67 Toporov V. N, Drevo žizni, MNM, Moskva, t.1, 1997, s. 396 - 397; Drevo mirovoje, MNM, Moskva, t.1, 1997, s. 398-406.
68 A.Niunkaitė - Račiūnienė, Pasaulio medžio simbolika žydų ritualiniame mene // Logos, 2000/21, p.143.
69 W.Metzas, Nušvitusysis Buda: budizmas // Pasaulio religijos, Vilnius, 1999, p. 244.
70 Plačiau apie tai: ME, t. 1, Vilnius, 1997, p.12 - 13; 299 - 300; 313 - 317; ME, t.2, Vilnius, 1999, p. 359 - 364; B.E.Tailor, min. veikl., p. 256 - 372.
71 ME, T. 2, Vilnius, 1999, p. 21.
72 Kaip nurodo M.Gimbutienė ir P.Dundulienė, XVIII, XIX ir XX a. pranešimuose nuolat šventi ąžuolai, liepos, eglės. // M.Gimbutienė, Senovinė simbolika…, p. 60 - 61; P.Dundulienė, Gyvybės medis..., p. 55.
73 J. Perkovskis, Žemaičių liaudies meno ornamentai: forma ir simbolika, Vilnius, 1999, p. 81 (nuoroda 13).
74 G.Beresnevičius, Sielos fenomenologijos..., p.61; Latvių mitologija // ME, t.2, Vilnius, 1999, p.180; P.Šmits, min. str., p. 64
75 G.Beresnevičius, Dausos…, p. 44.
76 Pl. žr.: A.Vyšniauskaitė, Lietuvio namai, Vilnius, 1999, p. 31. ; P.Dundulienė, Gyvybės...., p. 42 - 43.
77 N.Marcinkevičienė, min. str., p. 20.
78 Ten pat., p. 21. Pažymėtina, kad etnografinėje medžiagoje dažnai nenurodoma tokio virsmo motyvacija, todėl priskyrimas prie atgailaujančių sielų šiuo atveju sąlyginis, tačiau aptariamai problematikai svarbesnis pats sielos įsikūnijimo į konkrečius pavidalus momentas.
79 Tai rodo ir pati kalba, pvz.: latvių žodis „glabašana“ reiškia ne tik „saugojimas, apsauga, globa“, bet ir „laidojimas“, rusų „chranit‘ “ - „laikyti saugoti“ ir „choronit‘“ - laidoti // P. Šmits, Latvių.... (žr. vertėjo D.Razausko komentarus, p. 65);
80 K.Korzeniewska, Šermenų ir laidotuvių tradicijų kaita Punsko ir Seinų krašto lietuviškuose kaimuose (1920 - 1990) // LK, 1995, Nr. 3, p. 17.
81 Senos kaimo moterys ir dabar laiko švęstus augalus, kad joms mirus įdėtų į karstą ir kapo duobę kaip apsaugą pomirtiniame pasaulyje. / R.Merkienė, Augalai XX a. lietuvių pasaulėjautoje: realija simbolių sistemoje // Senovės baltų kultūra, Vilnius, 1999, p. 198.
82 P.Dundulienė, Gyvybės medis…., p. 108.
83 M.Gimbutienė, Senovinė simbolika…., p. 59 - 61.
84 Pl. žr.: A.Niunkaitė - Račiūnienė, Pasaulio medžio simbolika žydų ritualiniame mene // Logos, 2000/21, 133 - 162.
85 A.Širmulis, Lietuvių liaudies akmeniniai memorialiniai paminklai,Vilnius,1993, p. 71, 116; J.Perkovskis, min. veikl., p.71.
86 P.Galaunė, min. veikl., p. 105.
87 A.Širmulis, Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai ,Vilnius, 2000, p. 15.
88 V.Bagdanavičius MIC, min. str., p. 78 - 79.
89 A.Millard, Civilizacijos lopšys: Senovės Artimieji Rytai // Pasaulio religijos…..,p. 65 - 66.; A.Rogers, Madagaskaras, // Pasaulio religijos….., p. 155; Larry J. Zimmerman, Native North America, Duncan Baird Publishers, 1996, p. 82 - 83;
90 P.Galaunė, min. veikl., p. 106.
91 J.Grinius, min. veikl., p. 77.
92 M.Eliade, Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė, Vilnius, 1996, p. 74.
93 B.E. Tailor, min. veikl., p. 269.
94 A.Vyšniauskaitė, Kryžiaus ženklas lietuvių papročiuose // LK, 1997, Nr. 5, p. 6 - 9; B.Buračas, Pasakojimai ir padavimai, Vilnius, 1996, p. 57; H.Fillipetti, Kaip namai apsigina nuo velnio // LK, 1997, Nr. 1, p. 63 - 66.
95 Žr.: M.Eliade, Šventybė...., p. 123;
96 N.Marcinkevičienė, min. veikl., p. 20.
97 M.Gimbutienė, Senovinė simbolika…, p. 99.
98 J.Balys, Lietuvių liaudies pasaulėjauta….., p. 65 - 69.
99 Nevskaja L.G., Pogrebal‘nyj obriad v Poliase // Struktura i terminologija: Balto - slavianskije issledovanija, Moskva, 1980, s. 248 - 250
100 B.E.Tailor, min. veikl., p. 269; U.Becker, Simbolių žodynas,Vilnius, 1995, p. 77.
101 M.Gimbutienė, Senovinė simbolika…, p. 60.
102 R.Giedrienė, Senųjų tikėjimų apraiškos XX a. lietuvių laidojimo papročiuose // LTSR Aukštųjų mokyklų darbai, Istorija, T. 16, sąs. 2, 1976, p. 21.
103 P.Dundulienė, min. veikl., p. 76.
104 Latvių mitologija, ME, t. 2, Vilnius, 1999, p.191 - 194
105 A.Vyšniauskaitė, Lietuvio namai......., p. 17.
106 J.Perkovskis, min. veikl., p. 82 (nuoroda 16)
107 Latvių mitologija, ME, t. 2, 1999, Vilnius, p. 190 - 191; H.Conn, Korėja // Pasaulio religijos.., p. 145.
108 Krikščioniškoje tradicijoje tai šventintos kapinių vietos bei kapo duobės pašventinimo atitikmuo - “nešventoje” žemėje laidojami savižudžiai ir kiti nusidėjėliai, nenusipelnę būti šventos erdvės teritorijoje.
109 Kaip pažymi M.Eliade, tokia simbolika išsilaikė Vakarų pasaulyje iki naujųjų laikų išvakarių, jos esminiai bruožai pasireiškia šventyklų architektonikoje, religiniuose ritualuose. // M.Eliade, Amžinojo sugrįžimo.., p. 18, 20 ir kt.; MNM, M., 1997, t. 1, p.396 - 397.
110 M.Eliade, Amžinojo sugrįžimo …., p. 17; ME, T. 2, Vilnius, 1999, p.118
111 Pl. žr.: R. Gu?non, Symbolism of the Cross, London, 1975, MHM, M., 1997, t.2., s. 12 -14
112 P.Dundulienė, Gyvybės medžio…., p. 50; M.Gimbutienė, Senovinė..., p. 94,139; N.Vėlius, Baltų pasaulėžiūros bruožai, Vilnius, 1983, p. 177 - 178 ir kt.
113 M.Gimbutienė, min. veikl., p. 79.
114 G.Beresnevičius, Protėvių kultas.., p. 16.; N.Vėlius, Mitologinė švenčių semantika // Krantai, 1989, vasaris, p.11.
115 K.Čerbulėnas, Kaimo skrynios Užnemunėje, Kaunas, 1941, p. 37.
116 J.Gimbutas, Lietuvos kaimo trobesių puošmenys, Vilnius, 1999, p. 139 - 140.
117 Šią reikšmę turi ir liturginiame mene vaizduojama Saulė. Pl. Žr.: KIŽ, p. 280; BE, Vilnius, 1992, p. 299.
118 Plačiau apie tai: V.Vike - Freiberga, Kosmologinė Saulė šis pasaulis, anas pasaulis ir saulės kelias tarp abiejų. // LK, 1998, Nr. 1, p. 42 - 50; D.Vaitkevičienė, Saulės sodai // LK, 1997, Nr. 1, p. 27 - 36 ir kt.
119 Pl .žr.: J.Šlekonytė, Akmens funkcijos tautosakoje // DD, VDU, 1998, 6 (15), p. 183 - 187.
120 P.Dundulienė, Gyvybės medis……, p. 64, 115. Taigi šventi Gyvybės medžiai, pomirtinio gyvenimo sampratoje figūruojantys kaip sielos “kūno” ar laikinos atgailos vieta, atlieka ir kosmologinį - tarpininko tarp dievybės ir žmogaus vaidmenį, turi galių ne tik išreikšti, bet ir suteikti didžiausią vertybę - naują gyvybę.
121 Pl. žr.: V.Vike - Freiberga, Kosmologinė Saulė ..,p. 42 - 50; N.Laurinkienė, Ąžuolas - Perkūno medis // Senovės baltų kultūra, 1999, Vilnius, p. 185.
122 R.Brūzgienė, Kantičkinių giesmių liaudiškumas // LK, 1997, Nr. 5., p. 29.
123 Genon R. Simvoly sviaščiennoj ...., p. 355 - 356.
124 KIŽ, p. 166, 200.
125 J.Perkovskis, min. veikl., p. 81; J.Baltrušaitis, Kryžiai ir koplytėlės. Kn. Fragmentas: J.Baltrušaitis. Lietuvių liaudies meno elementai // Atspindžiai, 1990, p.11; M.Gimbutienė, Senovinė .., p. 40 - 44.
126 Pl.žr.: J.Kairiūkštytė - Jacinienė, Kraičio skrynių dekoravimas // Dailėtyra, Vilnius, 1981, p. 271 - 280; A.Čepaitienė, Paukščio įvaizdis verpsčių puošyboje // Dangaus ir žemės simboliai, Vilnius, 1995, p.205 - 206.
127 A.Čepaitienė, min. str., p. 206.
128 Tai savaime suprantama, kadangi nuo XX a. antros pusės vykdant kolektyvizaciją, melioracijos darbus, tiesiant kelius daug senųjų kapinių buvo sunaikinta, o iškėlus kaimus, kitos sunyko pačios. Senuosius sodybų ir kaimų teritorijų kryžius gyventojai saugojo ir restauravo, todėl jų, kaip ir šventorių kryžių, išliko daugiau.
129 P.Dundulienė, Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene, Vilnius, 1982, p.43.
130 Pažymėtina, kad katalikų bažnyčia šio modelio reikšmę aiškina panašiai - du paukščiai ant Gyvybės medžio ar jo šonų yra gerosios vėlės, besimaitinančios niekad nesibaigiančiais jo vaisiais. P.Dundulienė (min. str., p. 10) čia mato reikšminę prieštarą, tačiau reikia atsiminti, kad biblijinis Gyvybės medis auga būtent dangiškojo Rojaus centre, t.y. tiesiogiai išreiškia tą pačią Pasaulio Ašies simboliką. Be to, sielos - paukščio vaizdinys būdingas ir lietuvių nekrokultui.
131 M.Gimbutienė, Senovinė..., p. 43;
132 Žemaitijoje jie labai reti - pasitaiko tik gaidžiai krikščioniškoje Kristaus kankinimo įrankių kompozicijoje.
133 N.Vėlius, Senovės... p. 95 - 97.
134 G.Beresnevičius, Lietuvių religija ir mitologija // ME, t. 2, p. 271.
135 Pl žr.: M.Gimbutienė, Senoji Europa, Vilnius, 1996; V.Vyčinas, Didžiosios Deivės epocha, Vilnius, 1994; V.Vyčinas, Senosios Europos deivės, Kaunas, 1999.
136 U.Becker, Simbolių žodynas, Vilnius, 1995, p. 188 - 189; MHM, t 2., 1997, p.346 - 348.
137 N.Marcinkevičienė, min. str., p. 20
138 M.Gimbutienė, Senovinė…..,p. 43.
139 J.Perkovskis, min. veikl., p. 36.
140 I.Jablonskis, Žemaičių pastatų apdaila // LK , 1991, Nr. 5, p. 28; J.Perkovskis, min veikl., p. 35
141 Toporov V. N , Petuch, МNМ, Т.2, M., 1997, s. 310.
142 P.Dundulienė, min veikl., p. 43.
143 C.Levi - Strauss, Laukinis mąstymas, Baltos lankos, 1997, p.232. Ši samprata tinka ir sielų - bičių traktuotės atveju: šie gyvūnai taip pat gyvena namuose (aviliuose), sudaro bendrą organizuotos veiklos šeimą - spiečių su motinėle kaip šeimos centru.
144 K.Čerbulėnas, Liaudies memorialinių paminklų kilmė ir jų architektūrinė - meninė charakteristika // LTSR architektūros klausimai, T.3, Vilnius, 1966, p.120.
145 P.Dundulienė, Paukščiai ....p. 43.
146 B.Buračas, Pasakojimai...., p.73.
147 N.Marcinkevičienė, min. str., p. 19;
148 Apie tokius kryžius, kaip retus atvejus užsimena XX a. p. pusėje rašęs J.Perkovskis
149 Nors viduramžių tapyboje (negrupuotoje kompozicijoje) aiškinamas kaip šv. Petro išsižadėjimo simbolis // KIŽ, p.163;. Ferguson, min. veikl., p. 14;
150 Turimas omeny daugelyje kultūrų populiarus religinis gaidžių aukojimas ir šio ritualo liekanų vaidmuo XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių kaimo kultūroje (pvz., Vėlinių apeiginiai valgiai ir kt.).

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine