Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus senosios 
liaudies skulptūros rinkinys

Senosios skulptūros rinkinys - M. K. Čiurlionio dailės muziejuje didžiausias tarp vaizduojamosios dailės eksponatų. Jį sudaro 3654 vnt. eksponatų. Dominuoja apvalių formų skulptūra, yra bareljefų ir horeljefų. Muziejuje taip pat saugomos 65 koplytėlės bei 11 memorialinių paminklų: 8 dideli kryžiai (tarp jų 6 vnt. V. Svirskio), 2 koplytstulpiai, 1 stogastulpis. Tiksliai datuotos (įrėžti metai) tik 23 skulptūros. Seniausioji - „Nukryžiuotasis“. Ji datuojama 1719 m. Dauguma kitų datuojamos XIX a. - XX a. pr. Skulptūrų autoriai Skulptūrų siužetai Rinkinio suformavimo istorija

Nuotraukoje – nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus centrinis pastatas. Iliustracija iš muziejaus rinkinių

Skulptūrų autoriai

Muziejuje saugoma nemažai skulptūrų, kurių autoriai išaiškinti. Tai Lietuvoje žinomi senieji liaudies skulptoriai: V. Svirskis, J. Bieliauskas, P. Glieba, J. Valius, K. Danauskas, A. Potockis, J. Piaulokas, J. Paulauskas, K. Varnelis. Taip pat užfiksuota ir mažiau žinomų ar nežinomų meistrų pavardžių (apie 112 vnt.).

 

Skulptūrų siužetai

 

Skulptūrų siužetai beveik visi religinio turinio. Daugiausiai yra skulptūrėlių, kurios vaizduoja Kristaus gyvenimą - 996 vnt. Tarp jų: „Nukryžiuotojų“ - 589, „Rūpintojėlių“ - 154, „Kristus iš Nazareto“ - 95, Kristaus laidojimo grupinių - 18, „Kristus neša Kryžių“ - 16 vnt.

Skulptūrėlių, kuriose vaizduojama Marija - 658. Tarp jų: „Pietų“ - 243, „Marijų Skausmingųjų“ - 107, „Švč. Marijų Maloningųjų“ - 45, „Marijų su Kūdikiu“ - 40.

Gausu šventųjų vyrų skulptūrų (iš viso muziejuje saugomos skulptūrėlės pavadintos 36 šventųjų vyrų vardais). Daugiausiai - „Šv. Jonų Nepomukų“ (231), „Šv. Antanų“ (104), „Šv. Jurgių“ (82), „Šv. Rokų“ - 76, „Šv. Juozapų“ - 75, „Šv. Izidorių“ - 49,

„Šv. Kazimierų“ - 44, „Šv. Pranciškų“ - 43, „Šv. Florijonų“ - 37.

Muziejuje sukauptame senosios liaudies skulptūros rinkinyje yra ir 21 šventųjų moterų vardais pavadintų skulptūrėlių. Daugiausia turima „Šv. Barborų“ - 87, „Šv. Magdalenų“ - 36, „Šv. Onų“ - 30, „Šv. Agotų“ - 26.

„Angelų“ skulptūrėlių muziejuje - 252.

Rinkinyje turima senųjų liaudies meistrų darbų iš įvairių Lietuvos vietų. Daugiausiai skulptūrų - iš Žemaitijos (364). Iš Aukštaitijos jų yra 152 skulptūrėlės, iš Dzūkijos - 75, iš Kauno apskrities - 34, iš Suvalkijos - 29.

 

Rinkinio suformavimo istorija

 

1907 m. Vilniuje įsikūrusi Lietuvių liaudies draugija organizavo parodas bei rinko eksponatus. 1914 m. ji jau turėjo arti tūkstančio liaudies meno dirbinių, tarp jų nemažai ir senųjų liaudies skulptūrų. Prasidėjęs I pasaulinis karas nutraukė šio rinkinio formavimą. Kuriantis Lietuvos valstybei, kultūrinis šalies gyvenimas persikėlė į Kauną.

1920 m. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija tęsė buvusios Lietuvių liaudies draugijos veiklą; nebuvo užmirštas ir liaudies meno rinkimas. Šios draugijos iniciatyva 1921 m. pradėta formuoti M. K. Čiurlionio galerija. Direktoriumi paskirtas P. Galaunė. 1924 m. pradėta galerijos statyba. Tuo metu rinkti liaudies meno eksponatus į įvairias Lietuvos vietas buvo siunčiami meno mokyklos studentai, dailininkai, iš kurių paminėtini šie: K. Šimonis, A. Galdikas, A. Tamošaitis, R. Kalpokas, J. Mikėnas, A. Nezabitauskis, V. Kuprevičius ir kt.

1925 m. M. K. Čiurlionio galerijos meno rinkinius sudarė:

Galerijos surinkti eksponatai - 875 vnt.;

Eksponatai, perimti iš Lietuvos dailininkų draugijos - 1534 vnt.;

Fototeka iš dailininko A. Varno - 1270 vnt.;

Nuo 1927 m. M. K. Čiurlionio galerija jau pati pradėjo organizuoti ekspedicijas, kurių metu buvo renkamas liaudies menas (1927-1940 m. surengtos 9 ekspedicijos, kurioms vadovavo: V. Bičiūnas, A. Tamošaitis, K. Ausiejus, S. Vaitkus, V. Kuprevičius, A. Rukštelė, K. Čerbulėnas).

Reikia paminėti, kad 1936 m. buvo pastatytas Vytauto Didžiojo kultūros ir karo muziejus, kuriame tilpo visi Kauno muziejai, čia persikėlė ir M. K. Čiurlionio galerija. Po II pasaulinio karo Vytauto Didžiojo kultūros muziejus buvo pavadintas Kauno valstybiniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.

1954 m. buvo atnaujintos muziejaus ekspozicijos.

1954-1988 metais muziejaus liaudies meno skyrius surengė 63 ekspedicijas, kurių metu surinkta apie 7000 liaudies meno eksponatų. Didelę jų dalį sudarė skulptūros. Be to, senųjų skulptūrų rinkinys buvo papildytas ir perkant kūrinius, kolekcijas iš atskirų asmenų. Gausios kolekcijos įgytos iš S. Ragaišio, Z. Biegausko, V. Aravičiaus, A. Dručkaus, V. Tautkevičiaus ir kt.

Nemažai vertingų skulptūrų muziejui padovanojo kaimo žmonės, dailininkai, kultūros veikėjai: J. Šileika, P. Galaunė, B. Žygelis, kun. R. Mikutavičius.