Regioniniai ypatumai

 

VARĖNOS RAJONAS. KAŠĖTŲ 
KAIMO KRYŽIAI IR STOGASTULPIAI

Danutės Mukienės nuotraukos ir tekstas

Kašėtų kaimo kryžius ir jo apačioje pritvirtinta koplytėlė

Kašėtų kaimas šiuo metu – sena, nykstanti, tačiau turistų gana dažnai lankoma gyvenvietė Varėnos rajone, Kaniavos apylinkėse, prie Uosupio ir Ūlos upių. Gyvenvietę iš visų pusių juosia pušynai. Netoli nuo čia – Bliūdelio ir Mačiulos ežerai. Kašėtų kaimas gatvinis. Iš Kašėtų kapinėse išlikusių antkapinių paminklų užrašų matyti, kad nuo seno šiose vietose gyveno Kašėtos. 
Dauguma pastatų yra išlaikę tradicinės dzūkų kaimo architektūros bruožus. Mažosios architektūros pavyzdžių gyvenvietėje likę nedaug – kapinėse (jos pačioje gyvenvietėje) rymo keletas senų kryžių. Dažniausiai jie aukšti, turintys po dvi paprastos formos pritvirtintas koplytėlės. Skulptūrėlės – ne medinės (senųjų jau nelikę arba jos pakeistos naujai padarytomis). Kapinėse yra keletas ir žemų medinių kryžių, kurie statyti kaip antkapiniai paminklai.
Kašėtų apylinkės gerai žinomos archeologams. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Kašėtas tyrinėjo Vandalinas Šukevičius. Jis čia rado nemažai vertingų archeologinių radinių, kuriuos perdavė Leningrado ermitažui, Krokuvos mokslų akademijai ir tuo laikotarpiu gyvavusiai Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
Nuo 1953 m. Kašėtų apylinkes tyrinėjo ir Lietuvos istorijos instituto archeologai. Jie čia aptiko gana nemažai vėlyvojo paleolito, žalvario amžiaus radinių, datuojamų IX-II tūkstantmečiu prieš Kristų. Išaiškinta daugiau negu 20 pavienių akmens amžiaus stovyklaviečių ir gyvenviečių. 

Mediniai kryžiai Kašėtų kaimo kapinėse

 

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine