(Tinklapis tvarkomas)

LIETUVIŲ LIAUDIES TRADICINĖ SKULPTŪRA
Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
I dalis
Pirmą kartą tekstas publikuotas „Liaudies kultūros“ žurnale. 1995 m. Nr. 1, p. 5-17

Teksto autorė Akvilė Mikėnaitė. Nuotraukos iš leidinio

“Liaudies kūryba yra ne tik pradedamasis etapas istorinėje meno raidoje: ji yra kartu ir ta neišsenkančioji gyvoji versinė, iš kurios individualinė kūryba semia vis naujų ir naujų jėgų.” V. Sezemanas. (Estetika. V, 1970. - P. 356)

 

Tradicinė lietuvių liaudies skulptūra, paprastai vadinama “dievukais”, “smutkeliais”, “statulėlėmis”, “šventuolėliais”, yra viena iš vaizdinės dailės šakų, kuri lietuvių liaudies mene užima reikšmingą vietą. Liaudies skulptūra Lietuvoje buvo plačiai paplitusi XIX-XX a. pradžioje ir iki mūsų laikų daugiausia išlikusi Žemaitijoje. Seniausi skulptūrų pavyzdžiai yra žinomi iš XVIII a. pab. -XIX a. pradžios.

Iš visų vaizdinės dailės šakų tradicinė liaudies skulptūra išsiskiria gausumu, plastinių formų turtingumu, jų įvairove, vidiniu išraiškingumu, dvasingumu. Liaudies skulptūra, susiformavusi Lietuvos kaime, paplito po miškus, laukus, pakeles, kapines, sodybas kaip religinis, bet ne kaip bažnytinis menas. Į bažnyčias ji buvo neįsileidžiama.

Lietuvos dailės muziejaus meno skyriuje liaudies skulptūra pradėta kaupti ir komplektuoti nuo 1944 m. pabaigos. (Po Antrojo pasaulinio karo Vilniaus dailės muziejaus – dabartinio Lietuvos dailės muziejaus – patalpose 1944 m. pabaigoje buvo rasti pavieniai be jokių ženklų arba šifru BM ir numeriais pažymėti eksponatai. Šifrai BM greičiausiai buvusio Kauno bažnytinio meno muziejaus inventorių knygų bei sąrašų, nes keletas jų buvo reprodukuota 1935 m. ir 1939 m. Bažnytinio meno muziejaus leidiniuose. Tačiau po karo šių knygų bei kitų dokumentų neradus, kol kas lieka nežinomos skulptūros radimo vietovės bei kiti duomenys. Keletas skulptūrų buvo perimta iš Vilniaus valstybinio dailės instituto (dabartinės Dailės akademijos), Lietuvos dailininkų sąjungos. Be to, skulptūrų įsigyta iš. pavienių asmenų per buvusią LTSR kultūros ministeriją, meno vertybių pirkimo ekspertų komisiją. Be to, liaudies skulptūrų rinkinių įsigyta iš pavienių asmenų: R. Jakimavičiaus, J. Vaičio, J. Mikėno, J. Petrulio, A. Griciaus, VI. Miškinio ir kt. Tačiau daugiausia skulptūrų surinkta muziejaus organizuotose ekspedicijose.) Muziejuje saugomos tradicinės lietuvių liaudies skulptūros rinkinys atstovauja XIX a. ir XX a. pirmajai pusei. Didesnė skulptūrų dalis įgyta Žemaitijoje, mažiausiai dievdirbių darbų turime iš Suvalkijos ir Dzūkijos. Muziejaus rinkiniuose yra daugiau kaip tūkstantis tradicinių skulptūrų. Jų būklė įvairi. Greta gerai išsilaikiusių skulptūrėlių dalis nebeturi atributų, apiblukus jų polichromija, sueižėjęs paviršius. Medis negalėjo atsispirti prieš laiko slinktį. Iš natūroje buvusių grupinių kompozicijų į muziejaus rinkinius pateko pavienių skulptūrų. Ne visų skulptūrų radimo vietovės ir kiti duomenys žinomi.

II dalis

III dalis

NUORODOS:

1. Čiurlionis M. K. // Lietuvos žinios. - 1908. - Nr. 862.

2. Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvos archeologijos duomenimis (XV-XVIII a.) // Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje. - V, 1971. - P. 17.

3. Galaunė P. Lietuvių liaudies menas. - Kaunas, 1930.

4. KancedikasA. Litovskaja narodnaja skulptūra. - Moskva, 1974.

5. Širmulis A. Prielaidos lietuvių skulptūros ištakoms išaiškinti // Muziejai ir paminklai. - 1983. - Nr. 5.

6. Dundulienė P. Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose. - V, 1979.

7. Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. - V, 1976.

8. Galaunė P. Apie lietuvių liaudies skulptūrą // Kūryba. - V., 1974. - II.
9. Lietuvių kryžiai. - V., 1912 / Iš lotynų kalbos vertė J. Maceika.

10. Baltrušartis J. Lietuvių liaudies skulptūra // Mokslas ir gyvenimas. - 1991. - Nr. 4.

11. Wołonczewskis M. K. Žemajtiu Wiskupiste. -V., 1848. - Dalis II.

12. Jucevičius L. Raštai. - V, 1959.

13. Brensztejn M. Kryze i kapliczki Žmudzki // Materialy do sztuki ludowej na Litwie. - Kroków, 1906.

14. JakštasA. Keletas žodžių apie mūsų kryžius. // Židinys. - 1935. - IV. 8-9.

15. Jasėnas K. Visuotinė meno istorija. - Mintauja, 1937. - III t.

16. Končius Ig. Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika // Soter.-1953.-Nr. 2 (17).

17. Buračas B. Dievdirbys Jonas Orvidas// Naujoji Romuva. - Kaunas, 1939. - Nr. 16(438).

18. Lietuvos istorija. -V, 1957. - T. 1.

19. Kostkevičiūtė I. Vincas Svirskis. - V, 1966.

20. Galaunė P. Lietuvių liaudies skulptūros problemos. - K., 1932.

21. Vorobjovas M. Mūsų dievukai ir jų vertinimas. // Lietuvos Aidas. Kultūros priedas. - 1939. - Nr. 194-196.

22. Mykolaitis-Putinas V. Mano mėnesiai. Rūpintojėlis. - V, 1973.

23. Mūsų tautosaka. IX k. - Kaunas, 1935.

24. Balys J. Lietuvių liaudies sakmės. - Kaunas., 1940.

25. Baltrušaitis J. Skulptūra. // Menotyra. - 1994. - Nr. - 1.