Šv. Ona
(šventė liepos 26 d.) - Švč. Mergelės Marijos motina. Tradiciškai
manoma, kad šv. Ona - Betliejaus kunigo Matano duktė. Ji buvo ištekėjusi
už Joakimo. Jie ilgai neturėjo vaikų, kol pagaliau susilaukė dukters
Marijos. Ona tapo našle tuoj pat po Kristaus gimimo. Mirė sulaukusi senyvo
amžiaus.
Šv. Onos siužetas lietuvių liaudies
skulptūroje gausiai paplitęs. Šv. Ona liaudies skulptūroje vaizduojama
dvejopai: 1) kartu su Marija - Marijos auklėjimo siužetuose; 2) kartu su
Marija bei kūdikėliu Jėzumi - tokia kompozicija vadinama Šv. Ona
pati trečia.
Gausiausia yra pirmoji grupė, dažnai
vadinama Ona moko Mariją, Ona mokytoja. Tokiose kompozicijose šv.
Ona dažniausiai vaizduojama sėdinti, laikanti ant kelių arba rankose
knygą. Šalia jos - Marija, vaizduojama kaip maža mergaitė, klūpanti
ir besimeldžianti arba stovinti palinkusi prie knygos, iš kurios mokoma
skaityti. Kartais Marija sėdi Onai ant kelių. Šv. Ona dažnai viena
ranka apkabinusi Mariją per pečius, kitos rankos pirštu rodo jai
raides. Šv. Ona ir Marija gali būti vaizduojamos ir stovinčios, tuomet
Ona, uždėjusi rankas Marijai ant pečių, glaudžia ją prie savęs.
Kompozicijoje Šv. Ona pati trečia
Ona vaizduojama sėdinti su kūdikėliu Jėzumi ant kelių, o šalia sėdi
arba stovi Marija; arba kūdikėlis Jėzus stovi tarp sėdinčių Marijos
ir Onos; arba Marija sėdi su kūdikėliu Jėzumi ant kelių, o šv. Ona
laiko jo ranką.
Dievdirbiai šv. Oną vaizdavo kaip
paprastą kaimo moterį, vilkinčią ilga suknele, apsisupusią apsiaustu,
galvą apgobusią skraiste ar skara, kartais dar ant kaklo parišama
skarelė. Bažnytinėje ikonografijoje nusistovėjusių spalvų čia
dažnai nepaisoma: šv. Onos suknelė dažoma ne tik reikalaujama raudona,
bet ir mėlyna, gelsva, žalia spalvomis, o apsiaustas, vietoje žalios
spalvos, dažomas ir mėlynai bei geltonai. Marija vaizduojama su ilga,
dažniausiai raudona suknele. Kartais šv. Onos ir Marijos galvas
vainikuoja karūnos (kompozicijose Šv. Ona pati trečia visų trijų
galvos karūnuotos) arba su karūna vaizduojama tik kuri nors viena iš
jų. Žemaitijoje šv. Onos skulptūros dažnai buvo puošiamos stiklo
karolių vėriniais.
Šv. Ona - moterų, našlių globėja. Kai kur Lietuvoje
ji buvo laikoma ir saugotoja nuo gaisro, ugnies. Šv. Onos, mokančios
Mariją, siužetas naują prasmę įgijo spaudos draudimo metais. Tuomet
jis ėmė reikšti liaudies meilę knygai, mokslo troškimą.
;)