ŠVENTOJI  DARATA

Tekstas parengtas pagal S. Urbonienės straipsnį „Šventųjų moterų vaizdavimas lietuvių liaudies tradicinėje skulptūroje“. LKMA Metraštis, t. 11. Vilnius, 1997

Šv. Darata (šventė vasario 6 d.) gyveno (? - 303 m.) Kapadokijoje (Mažoji Azija). Legenda pasakoja apie Cezarėjos valdytojo pastangas priversti Daratą garbinti stabus bei apie teisėjo Teofilio pajuoką. Jis, šaipydamasis iš einančios mirti Daratos, paprašęs atsiųsti rožių ir vaisių iš “amžinojo sodo”, į kurį ji skelbėsi su džiaugsmu keliaujanti. Egzekucijos vietoje pasirodęs gražus berniukas su vaisių ir rožių pintine, kurią Darata liepė atiduoti Teofiliui. Kai jis suvalgęs dangiškų vaisių, iš karto atsivertęs ir po kurio laiko pats buvęs nukankintas.

Lietuvių liaudies skulptūroje šv. Darata vaizduojama vilkinti ilga suknele, su gėlių vainiku ant galvos, vienoje rankoje laikanti gėlę (kartais į ranką įdedama sudžiūvusių katpėdėlių puokštelė), kitoje rankoje - kryželį (tikėjimo simbolį). 

Šv. Darata visuotinai laikoma sodininkų ir daržininkų globėja.