Šv. Barbora
(šventė gruodžio 4 d.). Manoma, kad šventoji gyveno I a. Mažojoje
Azijoje. Žinių apie jos gyvenimą nedaug. Barbora laikoma turtuolio Dioskuro
dukra. Tėvas, norėdamas apsaugoti 
dukrą nuo gerbėjų, pastatė bokštą ir
ją ten įkurdino. Barbora slapta apsikrikštijo ir davė skaistybės
įžadus. Tėvas apie jos tikėjimą sužinojo, kai Barbora paaiškino, kam
liepusi iškirsti bokšte trečią langą - trys langai simbolizuoja Tėvą,
Sūnų ir šv. Dvasią. Sužinojęs apie dukters naująjį tikėjimą, tėvas
užsirūstino ir perdavė ją romėnų valdžiai. Barbora tikėjimo
neišsižadėjo, todėl buvo kankinama ir nukirsdinta tėvo kardu. Už tai Dioskurą staiga nutrenkęs žaibas.
Lietuvių liaudies
skulptūroje Barboros siužetas yra vienas populiariausių tarp moterų
šventųjų. Ji vaizduojama stovinti, dažniausiai dešinėje rankoje laikanti
taurę su ostija (Paskutinio patepimo Sakramento simbolį), o kairėje
kalaviją (jos mirties simbolį) arba palmės šakelę (kankinių simbolį).
Kartais vienoje rankoje drauge laiko kalaviją ir palmės šakelę.
Atributiką gali papildyti ir knyga - tuomet šventoji laiko taurę, uždėtą
ant knygos. Šv. Barboros rūbai labai puošnūs. Ji visuomet vaizduojama su
karūna ant galvos, vilkinti ilga suknia, liemene ar tunika, o kartais
puošnia palaidine ar švarkeliu, beveik visada apsisiautusi apsiaustu.
Suknelės įvairiausių spalvų: baltos, mėlynos, žalios, įvairių
atspalvių raudonos, gelsvos, dekoruojamos brūkšneliais, taškeliais,
gėlytėmis. Sukneles pagražina ir platokos baltos, rusvos ar aukso spalvos
apykaklės. Liemenės ir tunikos - rudos, žalios, mėlynos, su aukso spalvos
apvadais arba ornamentuojamos reljefiniais mezginiais ar raukiniais.
Liemenį juosia įvairaus pločio juostos, kartais ornamentuotos
segmentinėmis žvaigždėmis. Apsiaustai raudonos, mėlynos, rudos spalvos
ilgi, susegti apvalia ar segmentinės žvaigždės formos sage po kaklu,
papuošti sidabro spalvos apvadais ir taškais. Ant kaklo ištapyti arba
reljefu išdrožti karoliai. Žemaičiai dievdirbiai statulėles dažnai
puošdavo kelių eilių stiklo karoliukų vėriniais.
Šv. Barbora laikyta laimingos mirties
išprašytoja tiems, kurie mirė nespėję priimti Švč. Sakramento,
saugotoja nuo žaibo, ugnies, staigios mirties. Visuotinai šv. Barbora dar
laikoma ir parako sandėlių, fortifikacijų, artileristų, gaisrininkų ir
visų kitų, kuriems gresia staigi mirtis, globėja.
