Liaudies menininkai

 

DIEVDIRBYS ANTANAS DEVEIKIS 
 
Žymiausias Utenos apylinkių meistras - Antanas Deveikis (1818-1929), gyvenęs netoli Pakalnių. Tai vienas ilgiausiai gyvenusių ir produktyviausių aukštaičių dievdirbių, savo kūryba neabejotinai daręs įtaką ir kitiems šių apylinkių meistrams. Jaunystėje dirbęs ne tik statulas, kryžius, bet ir įvairius buitinius daiktus. Iki pat gyvenimo pabaigos A. Deveikis išliko energingas, žvalus ir darbingas. Anot žmonių pasakojimų, Deveikis dirbdavęs stovylas į nieką nepasižiūrėjęs. Nekreipęs dėmesio ir į uždarbį, tik žiūrėdavo, kad gerai padirbtų ir neapsijuoktų. Tačiau kartais prašydavęs ir papozuoti. Gyvenimo pabaigoje, nors ir turėjo daugiau negu 100 metų, vis dar dirbo šventuosius. Meistras buvo raštingas.
Per savo amžių Deveikis sukūrė nemažai skulptūrų, kryžių, stogastulpių. Jo darbai paplitę visame Utenos rajone, jų yra Kuktiškių ir Utenos bažnyčiose. 
A. Deveikio darbo kryžiai masyvūs, liemuo kvadratinio skerspjūvio, dažnai karnizais suskaidyti į 2 ar 3 tarpsnius. Liemens ir šakų kraštai gausiai puošti kryžiukų, rombelių, pusapskritimių, įvijų kolonėlių ir kitų motyvų drožiniais. Kryžmų galai trilapio formos. Kryžmų centre pritaisyta koplytėlė su saulės, pusmėnulio ir kryželio kompozicija viršuje bei angeliukais kampuose. 
Deveikio kryžiai darė įtaką ir kitiems kryždirbiams. 
Žymesni A. Deveikio paminklai: 1910 m. statytas Antalgės kaimo kryžius, 1842 metų Pagilbiškio kaimo stogastulpis (restauruotas 1928 m.), 1913 m. statytas Kuktiškių šventoriaus kryžius.
A. Deveikio skulptūros pasižymi masyvumu, kresnomis proporcijomis, jose ryškus liaudiškas tipažas. Tai Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, Nazariečio, angelų, šv. Jono Nepomuko siužetų skulptūros. Vyrauja 47-90 cm statulėlės. 
Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos skulptūros nepasižymi išraiškingumu. Jos kresnų proporcijų, gana buitiškos, savo siluetu primena skara apsigaubusią kaimo moterį. 
Labiausiai išsiskiria dievdirbio drožti šv. Jonai Nepomukai. Šis siužetas buvo A. Deveikio mėgstamiausias. Jų veidai išraiškingi, platūs, skruostikauliai išsišovę, plaukai, ūsai, barzda žymėti trumpais rėželiais. Akys didelės, paryškintos plačiais antakiais. Figūrų plastika konstruktyvi, visos dalys ir formos aiškios ir užbaigtos. Išraišką sustiprina polichromija. Meistras šv. Jonus Nepomukus vaizduoja kiek kitaip nei įprasta: vienus be pelerinos ant pečių; kitus - ir be pelerinos, ir be bireto. Atributams vartoja knygą (dažnesnis šio šventojo atributas yra palmės šakelė) ir krucifiksą (ar kryželį).
 
Parengta pagal S. Urbonienės straipsnį „Rytų Aukštaitijos dievdirbių kūryba“, 
išspausdintą leidinyje „Primityvumas mene“. Vilnius, 1999, p. 295-297.

Nuotraukoje Antanas Deveikis, fotografavo V. Kalasauskas . Nuotrauka paimta iš katalogo  „Senoji liaudies skulptūra Utenos kraštotyros muziejuje“. Utena, 2002

Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Old lithuanian sculpture, crosses and shrine